Porų psichologas Mykolas Truncė atskleidžia: Pasakos baigiasi vestuvėmis Kodėl ?
Išsiaiškinkime, Kodėl pasakos baigiasi vestuvėmis
Kodėl pasakos baigiasi vestuvėmis? Todėl, kad Pasakos baigiasi ir prasideda Gyvenimas 🙂
(Arba kodėl „Ilgai ir laimingai“ reiškia tik pradžią, o ne pabaigą)
„Ir jie gyveno ilgai ir laimingai…“ – taip baigiasi dauguma klasikinės literatūros pasakų. Tačiau kodėl būtent vestuvės tampa šių istorijų paskutiniu sakiniu? Kodėl princas ir princesė niekada nesulaukia pensijos, neperka būsto su paskola ar neaugina vaikų su visomis realaus gyvenimo dilemomis?
Mintis, kad pasakos baigiasi, nes prasideda gyvenimas, yra labai taikli. Tai atveria duris į gilesnę diskusiją apie tai, ką iš tiesų mums sako pasakos ir kodėl jos sustoja ties tuo momentu, kai herojai pagaliau randa savo meilę – antrą pusę ir su ja susijungia.
Pasakos baigiasi vestuvėmis Kodėl?
Pasakų funkcija – neaprašyti gyvenimą, o parodyti idealą
Pasakos nėra realistiniai pasakojimai apie gyvenimą. Jų tikslas – ne dokumentuoti kasdienybę, o perteikti archetipines, laiko patikrintas vertybes. Vestuvės šiose istorijose dažnai simbolizuoja pasiekimą, harmoniją ir užbaigtą iniciaciją. Tai ženklas, kad herojus ar herojė sėkmingai įveikė išbandymus ir dabar gali būti apdovanoti – meile, stabilumu, šeimos sukūrimu.
Freudas ir Jungas, analizuodami pasakas, pastebėjo, kad jos atspindi žmogaus psichologinį vystymąsi – nuo vaikystės iššūkių iki brandos. Vestuvės šiuo atveju yra ne tik romantinis siužeto taškas, bet ir simbolinė pergalė prieš vidinius ir išorinius demonus. Tai taškas, kai asmenybė „sukomplektuojama“ – tampa pilnaverte.
Gyvenimas po „laimingos pabaigos“ – per daug sudėtingas pasakai
Realybė po vestuvių yra daug sudėtingesnė ir mažiau romantiška. Ji kupina kompromisų, atsakomybių, kasdienybės iššūkių ir augimo kartu. Pasakos – tai ne gyvenimo vadovėlis, o motyvuojantis simbolinis pasakojimas.
Pasakų schema veikia taip:
- Iššūkiai ir kliūtys – blogi pamotės, piktos raganos, pavydūs broliai, gyvenimo neteisybė.
- Herojaus augimas – įveikiamos baimės, stiprinamas charakteris, išmokstamos pamokos.
- Apdovanojimas – meilė ir vestuvės – pasiekta gyvenimo „pilnatvė“, lyg dvasinė ir fizinė pusiausvyra.
Po šios schemos realybė būtų gerokai per daug komplikuota: santykiai reikalauja darbo, konfliktų sprendimo, psichologinės brandos – ir tai jau nėra pasaka, o tiesiog gyvenimas. Ir šiame gyvenime, jei žmogus nesupranta ir nesusitvarko su savo gyvenimo traumomis, jis/ji tampa: blogi pamotės, piktos raganos, pavydūs broliai, despotai, agresyvūs kariai ar gudrūs apgavikai. Šie personažai ir sukuria augantiems vaikams gyvenimo neteisybę.
Vestuvės kaip mitologinis jungimosi simbolis
Mitologijoje ir religijoje vestuvės visada turėjo gilesnę prasmę nei tik romantinė sąjunga. Tai buvo harmonijos, dviejų jėgų susiliejimo simbolis – vyriškojo ir moteriškojo prado, dvasinio ir žemiškojo, sąmonės ir pasąmonės.
Karlas Jungas aiškino, kad kiekviename žmoguje egzistuoja anima (moteriškoji pusė vyrui) ir animus (vyriškoji pusė moteriai). Vestuvės pasakoje gali reikšti ne tik fizinį santuokinį aktą, bet ir vidinį balanso pasiekimą, kai žmogus integruoja savo skirtingas asmenybės dalis.
O kas, jei pasakos tęstųsi?
Jei pasakos nesibaigtų vestuvėmis, jose rastume:
- Toksiškus santykius ir Santykių krizes
- Ginčus dėl Bendravimo, Sekso, Vaikų ugdymo ir užimtumo, Namų priežiūros, Pajamų ir Turto valdymo, Bendrų gyvenimo Tikslų ir Taisyklių
- Vaikų auklėjimo iššūkius
- Finansines problemas
- Klystkelius ir abejones dėl išsirinkto partnerio
- O gal net ir Neištikimybę?
- Skyrybas ir naujus santykius, kuriuose vaikai auga su Pamotėmis ar Patėviais
- …
Skamba pažįstamai? Būtent todėl pasakos ten ir sustoja. Jos yra pasaka, ne gyvenimas.
Pasakos baigiasi vestuvėmis Kodėl? – Išvada: Pasaka baigiasi ir gyvenimas prasideda
Vestuvės pasakoje – tai ne pabaiga, o simbolinis naujo etapo pradžios taškas. Gyvenimas po jų yra kita istorija, kurios pasakos mums nesako, nes tai jau nebe idealizuota vizija, o tikras, dinamiškas ir kartais chaotiškas procesas.
Todėl galime drąsiai sakyti: „Ilgai ir laimingai“ reiškia ne pasakos pabaigą, o gyvenimo pradžią.
Informaciją straipsniui Pasakos baigiasi vestuvėmis Kodėl? parengė
Porų psichologas, konsultantas, lektorius
Šeimų išsaugojimo ekspertas
💡 Norite sužinoti daugiau apie tai, kaip stiprinti savo santykius ir išvengti klaidų?
👉 Kviečiu į nemokamą paskaitą „Kaip sukurti Darnią ir Stiprią Šeimą“, kurioje aptarsime pagrindinius santykių iššūkius ir jų sprendimus.
Paskaita vyks 2025 m. kovo 12 d. nuo 19:00 iki 20:30 val. per Zoom.
Registruokitės į Nemokamą paskaitą čia:
https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSdYqR7mryOv8iOWvZCCySbCEZujYmuX6umqrbZkjeyrv4WbOg/viewform
Daugiau apie santykius galite paskaityti straipsnyje „Kodėl meilė laikui bėgant silpnėja”
Jei norėtumėte profesionalios pagalbos išsiaiškinant apie santykius ir ką daryti toliau, Registruokitės konsultacijai
Tapkite FB: Stipri šeima draugu ir sekite naujienas
Užsiprenumeruokite Mykolo Truncės YouTube kanalą ir pirmieji susipažinkite su mokomąja medžiaga apie savęs pagerinimą ir santykius
Užsiregistruokite mėnesiniam Stipri Šeima Naujienlaiškio gavimui ir stiprinkite savo šeimą.
