Kaip sustiprinti poros santykius Karantino kalėjime ir išvengti skyrybų
16 min. skaitinys apie įvesto karantino tikėtina trukmę, jo neigiamas pasekmes šeimos finansams, santykiams, sveikatai ir patarimai, kaip sustiprinti poros santykius Karantino kalėjimo sąlygomis.
Visų pirma išsiaiškinkime, kas yra tas karantinas. Karantinas, tai laikinas visuomenės gyvenimo režimas, skirtas apsaugoti žmones nuo infekcinių ligų. Jo metu įvedami judėjimo laisvės ir/ar tiesioginių socialinių kontaktų apribojimai. Tokių apribojimų tikslas – sulėtinti virusinės ligos plitimą tarp žmonių identifikuojant sergančius ir juos išgydant.
Kokios neigiamos karantino pasekmės mums?
- Yra suvaržoma mūsų judėjimo laisvė –turime leisti laiką namuose.
- Apribojamas mūsų tiesioginis bendravimas su kitais žmonėmis.
- Neturime galimybės dirbti ir gauti darbines pajamas (galioja didesnei žmonių daliai).
- Visą laiką (24/7) šeima turi leisti visi kartu. Dėl to santykiai tampa įtempti.
- Nėra aiškumo, kiek Karantinas truks ir kokios pasekmės bus mums, mūsų darbovietei, šaliai.
Visos šios neigiamos pasekmės sukelia mums Stresą. Kad dėl to nenukentėtų mūsų sveikata ir santykiai, turime imtis šių priemonių.
Visų pirma reikia įgauti AIŠKUMĄ. Nežinojimas, neaiškumas sukelia NESAUGUMO jausmą ir stipriai pakelia streso lygį. Tada mes turime save mobilizuoti, kad būtume pasirengę ir galėtume išvengti Pavojaus, kuris mums gresia.
Ką turime žinoti, kad atsirastų Aiškumas?
Svarbiausias klausimas – Kiek laiko truks Karantinas?
Dabar (2020-03-22) Lietuvoje Karantinas yra paskelbtas dviem savaitėms su nedidelėmis užuominomis, kad gali būti pratęstas. Tačiau Kinijos kai kuriose provincijose karantinas truko apie 3 mėn. Ir ten karantino sąlygos buvo labai griežtos- buvo uždrausta išeiti iš namų. Ir net dabar (straipsnio rašymo metu) karantinas visiškai nėra atšauktas.
Panagrinėkime, o kodėl yra skelbiamas karantinas?
Karantinas yra skelbiamas tam, kad virusu užsikrėtusių ir susirgusių žmonių kiekis būtų mažesnis per laiko vienetą. Tai leidžia sveikatos priežiūros sistemai išgydyti sunkiai susirgusius žmones (žiūr. 1 pav.) ir sumažinti mirtingumą.
1 pav. Infekuotų žmonių skaičiaus pokyčiai su ir be socialinės izoliacijos (karantino)
Jei sergančių žmonių skaičius yra didelis ir sveikatos priežiūros įstaigos nepajėgia jų priimti ir gydyti, liga žmones įveikia ir jie miršta. Siekiant kiekvienam susirgusiam padėti įveikti ligą ir išvengti mirčių būtina sustabdyti viruso plitimą. Tam geriausia priemonė – apriboti tiesioginius žmonių kontaktus, t.y. įvesti karantiną. Kokie galimi užsikrėtusių ir susirgusių žmonių skaičiaus kitimo variantai įvairiais ligos plitimo lėtinimo metodais galite pasižiūrėti The Washington Post puslapyje. Remiantis šiomis prognozėmis, įvedus karantiną reikės 49 dienų, kad didesnė dalis gyventojų persirgtų hipotetine liga.
Lietuvoje lengvos formos Karantinas yra įvestas nuo 2020-03-15 dienos. Lengvos formos, tai reiškia, kad nėra visiškos uždraudimo išvykti iš namų, tad kai kurie verslai gali veikti, jei tai nėra susiję su dideliu žmonių susibūrimu.
Be to, mes matome, jog žmonės Lietuvoje nesilaiko Karantino sąlygų ir vis tiek bendrauja tarpusavyje. Kokį tai turės poveikį? Užsikrėtusių virusu žmonių skaičius sparčiai išaugs ir greitai viršys sveikatos sistemos pajėgumus. Dėl to dalis susirgusių negalės gauti medicininės pagalbos ir bus ženkliai daugiau mirčių.
Kita ypatingai brangiai kainuosianti Lietuvos Sveikatos Apsaugos ministerijos klaida – netestuoti turinčių aukštą rizikos lygį užsikrėsti COVID-19 virusu žmonių (grįžusių iš užsienio, sveikatos priežiūros darbuotojų). Dabar testuojami tik jau sergantys (turintys viruso požymių).
Kaip užkirsti kelią viruso plitimui galėtume pasimokyti iš šiaurės Italijos miestelio Vo Euganeo veiksmų. Jie paskelbė karantiną dviem savaitėm ir testavo visus 3 300 gyventojų. Testavimo metu nustatyta, jog virusu sirgo 3 proc. gyventojų. Tačiau tik pusė infekuotų turėjo ligos požymius. Kita pusė net neįtarė, jog serga. Po dviejų savaičių šiame miestelyje infekuotų buvo tik 0,25 proc. gyventojų. Šiuos ligonius izoliavo, o miestelyje karantinas buvo atšauktas.
PSO (Pasaulio Sveikatos Organizacijos) žinia pasauliui ir A. Verygai – „Testuoti, testuoti, testuoti“.
Tikiu, kad A. Veryga tai supranta, tačiau savo veiksmais daro visokias kliūtis, kad testavimas nevyktų ar vyktų kuo lėčiau. Šios dienos žiniomis (2020-03-22) kai kurie mobilaus testavimo punktai uždaryti, nes nėra reagentų testavimui. Būdamas Ekstremaliosios situacijos operacijų centro vadovu jis neišdrįso paskelbti visuomenei, jog situacija kritinė ir reagentų testavimui trūksta. Žinodami tokią situaciją žmonės būtų ėmęsi papildomų atsargumo priemonių. Galiausiai verslas būtų ėmęsis testams reikalingų reagentų gamybos ir problemos nebūtų. Dabar gi, galime laukti ir didelio mirčių skaičiaus, ir ilgesnio karantino laikotarpio, ir papildomų milijardų mokesčių mokėtojų pinigų COVID-19 epidemijos pasekmėms neutralizuoti.
Na, bet turime, ką turime.
Įvertinus tai, kad Karantinas nėra griežtas, kad neatsakingi žmonės nesilaiko socialinės izoliacijos, kad nėra testuojami nei grįžę iš užsienio (o tokių yra virš 10 tūkst.) , nei potencialūs sergantys, nei sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai, galime laukti, jog Karantinas Lietuvoje tęsis ne mažiau, nei 3 mėn. – iki 202-06-15. Aptarkime, kaip tai paveiks šeimas.
Kaip sustiprinti poros santykius Karantino kalėjime įveikiant vieną svarbiausiu iššūkių šeimai– Finansai.
Karantino įvedimas apriboja žmonių galimybes judėti ir dirbti, t.y. gauti darbines pajamas ilgesnį laiką. Ankstesnių tyrimų duomenimis apie 75 proc. Lietuvos gyventojų gyvena „nuo algos iki algos“. Tai reiškia, kad jei dėl įvesto karantino toks žmogus netenka galimybės dirbti ir gauti pajamas, jis lieka be pinigų. Finansų specialistai mokina žmones, kad jie turi turėti Finansinę Apsaugą. Finansinė apsauga – tai mėnesių skaičius, kurį asmuo ar šeima gali išgyventi negaudama pajamų ir nemažindama išlaidų. Standartinė Finansinė apsauga – 6-9 mėnesiai. Jei tokią apsaugą šeima turi, tai net nedirbdama ir negaudama pajamų, ji galės išgyventi visą Karantino laikotarpį. Jei tokios apsaugos šeima neturi, tai finansų trūkumas tampa labai stipriu iššūkiu.
Todėl pirmas dalykas, ką turi padaryti šeima – įsivertinti savo finansines galimybes – ar galės išgyventi 3 mėn. su tomis pajamomis (jei tokių yra). Priklausomai nuo to, kokia yra finansinė situacija, reikėtų sudaryti priemonių planą, kaip užtikrinti finansinį stabilumą. Jei įmanoma, reikėtų galvoti, kaip uždirbti neišeinant iš namų. Na, ir svarbiausia – kaip taupyti. Nėra geresnio laiko išmokti taupyti, nei sunkmetis.
Patarimai, kaip sustiprinti poros santykius išsiaiškinant ir užsitikrinant finansinį šeimos stabilumą Karantino sąlygomis.
Visų pirma, turite susiskaičiuoti turimas lėšas. Toliau, turite išsiaiškinti, kiek išleidžiate per savaitę ir mėnesį. Pagrindinės išlaidos karantino laikotarpiu bus maistas ir vaistai. Tada matysite, kiek laiko galite išgyventi negaudami pajamų ir nemažindami išlaidų. Jei suskaičiavę gausite, jog galėsite tris mėnesius išgyventi su turimomis atsargomis, viskas gerai. Jei suskaičiavę gausite, jog pinigų neužteks, reikia sugalvoti, kaip išgyventi tuos tris karantino mėnesius. Tam galite pasinaudoti žemiau pateikiama lentele Kaip užsitikrinti finansinį pajėgumą Karantino laikotarpiu (1 lentele). Šią lentelę turite sudaryti ir pasipildyti kitomis priemonėmis patys.
1 lentelė. Kaip užsitikrinti finansinį pajėgumą Karantino laikotarpiu
|
Ką pakeisti? |
Į ką pakeisti? |
Kaip įgyvendinti pokyčius? |
| Turime finansų tik 2 mėnesiams | Turime finansų 3 mėnesiams | 1 Su visais šeimos nariais sutariame, kurias ir kiek minimalizuosime išlaidas (maistui, vaistams, komunalinėms, ryšio…)
2 Su visais šeimos nariais sutariame, kiek galime išleisti per vieną savaitę. 3 Su visais šeimos nariais sutariame, kaip vesime išlaidų apskaitą, kada gautą informaciją aptarinėsime, kokius sprendimus ir kaip priiminėsime, kas už ką atsakingas, etc. 4 Įsivertinti galimybes pasinaudoti sukauptomis Gyvybės draudimo įmokomis ar kitomis atsargomis. 5 … |
| Karantino laikotarpiu neturėsime pajamų | Karantino laikotarpiu gausime pajams | 1 Su visais šeimos nariais sutariame, kas galėtų, kokį darbą dirbti, kad galima būtų gauti pajamas karantino laikotarpiu.
2 Kiekvieno šeimos nario galimybės gauti pajamas įvertinamos ir numatomas priemonių planas, padėsiantis įgyventi galimybę uždirbti papildomų pajamų. 3 Įsivertinti galimybes pasiskolinti ir gražinti kreditą. 4 … |
| Šeimos narių pajamos ir išlaidos nėra apskaitomos | Šeimos narių pajamos ir išlaidos yra apskaitomos | 1 Su visais šeimos nariais sutariame, jog išgyventi Karantino laikotarpį savo lėšomis yra Bendras Šeimos Tikslas Karantino laikotarpiu.
2 Kas savaitę deklaruojame visiems šeimos nariams savo pajamas ir išlaidas. Esant reikalui numatome koreguojančius veiksmus. 3 Su visais šeimos nariais sutariame, jog įgyvendindami šį tikslą vadovaujamės solidarumo principu. 4 … |
Turite imtis visų priemonių, kurios leistų užtikrinti jūsų šeimos finansinį pajėgumą karantino laikotarpiu.
Kaip sustiprinti poros santykius įveikiant kitą labai svarbus iššūkį šeimai – Santykių Darną.
Karantinas apriboja mūsų laisvę judėti. Tai tarsi kalėjimas. Dėl tokio suvaržymo kyla nepasitenkinimas, įtampa, pyktis. Kitas nepasitenkinimo šaltinis – priverstinis bendravimas su šeimos nariais. Išskiriu dvi kryptis: tarp sutuoktinių ir tėvų – vaikų. Ši tema yra labai rimta. Tai suvokia ir Lietuvos policija. Ji ruošiasi buitinio smurto proveržiui karantino metu.
Bendravimas tarp sutuoktinių.
Tiek užsienio, tiek Lietuvos statistika atskleidžia, jog atostogos paskatina skyrybas. Detaliau ši tendencija išnagrinėta mano straipsnyje Skyrybos po atostogų. Kaip išvengti. Per atostogos esame kartu 24 val. per parą. Jei tarp sutuoktinių tvyro nepasitenkinimas vienas kitu ir jei šis nepasitenkinimas yra didelis, ir jei sutuoktiniai nemoka bendrauti taikiai bei sutarti tarpusavyje, tai didelė tikimybė, jog atostogos baigsis skyrybomis.
Karantinas – tai priverstinis buvimas kartu apie 3 mėn. Tokį ilgą laiką būnant kartu atsiras tarpusavio įtampa, kuri pasireikš tarpusavio konflikte. Konfliktų metų sukyla emocijos ir, siekdami įrodyti savo „teisybę“, keliame balsą, priekaištaujame, žeminame, kaltiname, „kandžiojame“ antrą pusę.
Ką Jūs darote po tokio „įkandimo“ į jautrią vietą? – Užsidarote ir pasitraukiate kuo toliau nuo „besikandžiojančios“ antros pusės. Taip per kiekvieną konfliktą sistemingai ardome tarpusavio emocinę trauką – darnių santykių pamatą. Jei neturite galimybės pasitraukti vienas nuo kito, nurimti, pailsėti, permąstyti, tai nepasitenkinimas antra puse augs, augs, augs kol „sprogs“ ir pavers Saugią Erdvę poroje griuvėsiais.
Taigi, Šakninė skyrybų po atostogų ir Karantino problema – nemokėjimas bendrauti tarpusavyje taikiai ir sutarti t.y. spręsti konfliktus Abipusio laimėjimo būdu. Ši problema sutuoktiniams tampa labai aktuali nuo ketvirtų bendro gyvenimo metų ar gimus vaikui. Jei sutuoktiniai neišmoksta bendrauti tarpusavyje taikiai ir sutarti, tai labai didelė tikimybė, jog tryliktais bendro gyvenimo metais pora išsiskirs. Buvimas kartu Karantino sąlygomis tik paspartins šį procesą. Vienintelis būdas užtikrinti Saugią Erdvę poroje išsaugoti šeimą – didinti toleranciją, pakantumą vienas kitam, išmokti bendrauti taikiai bei spręsti konfliktus Abipusio laimėjimo būdu (Win-Win).
Patarimai, kaip sustiprinti poros santykius ir išvengti skyrybų po Karantino.
Prisiimkite atsakomybę sau už tai, kas vyksta Jūsų gyvenime ir santykiuose. Jei kaltinate antrą pusę, reiškia atsakomybę už santykius atiduodate antrai pusei. Atiduodami atsakomybę, atiduodate ir visas Galias gerinti santykius. Nebeturėdami Galių gerinti santykius, tampate Auka, kuri gali tik aimanuoti, priekaištauti, menkinti, žeminti, kaltinti. Kuo visa tai grįžta – Emociniu atstūmimu ir skyrybomis.
Daugiau tolerancijos. Priimkite antrą pusę, kaip skirtingą, bet normalų žmogų. Sutuoktiniai skiriasi vienas nuo kito, nes yra skirtingos lyties bei turi unikalius skirtingumus, kurie nėra sąlygoti lyties. Juk žemaičiai ir suvalkiečiai skiriasi. O nuo britų, prancūzų, vokiečių? Taip pat skiriasi. Kiekviename etnografiniame regione ir tautoje yra ir vyrų ir moterų, tad tie skirtingumai nepriklauso nuo lyties. Priimkite antrą pusę, kaip lygiavertį partnerį, kuris gali turėti kitokių, nei mano norų ir poreikių. Priimkite ir padėkite jai(-m), o ne kaltinkite.
Būkite lankstesni ir pakantesni vienas kitam. Visada turėkite omenyje, jog Karantinas yra laikinas, o jūsų tikslas – gyventi darnoje visą gyvenimą. Gyvenimas kartu darnoje yra daug svarbesnis už nepasitenkinimą antra puse karantino metu.
Išmokite spręsti nesutarimus, ginčus ir konfliktus Abipusio laimėjimo būdu. Nuo to, kaip gebėsite spręsti konfliktus priklausys ne tik buvimo karantine sėkmė bet ir santuoka. Kiekvienas mūsų Noras, kiekvienas Veiksmas yra pagimdytas kažkurio Poreikio. Suprantama, jog kiekvienas iš sutuoktinių turi skirtingus Poreikius. Jų supratimas ir priėmimas padės surasti abiem pusėm priimtinus sprendimus.
Išsiaiškinkite vienas kito lūkesčius Karantino metu. Esame skirtingi ir turime skirtingus Poreikius. Tai yra normalu. Nenormalu ignoruoti antros pusės poreikius. Jei poreikiai yra skirtingi – mokykitės derinti ir tenkinti vienas kito poreikius.
Reguliariai kalbėkitės apie savijautą, santykius, poreikius. Kartą per savaitę (ne tik Karantino metu, bet visą gyvenimą) pasikalbėkite apie tai, kaip jaučiatės, kas neramina, kokie poreikiai nėra patenkinami, ko lauktumėte iš antros pusės.
Kaip sustiprinti poros santykius įveikiant dar vieną iššūkį- Tėvų bendravimas su vaikais.
Dėl Karantino vaikai negali lankyti mokyklos, tad būna namie. Judėjimo laisvės suvaržymas paveikia ir vaikus. Jie taip pat, kaip ir tėvai, išgyvena padidėjusią įtampą, reiškia nepasitenkinimą, pyksta, konfliktuoja, protestuoja. Skirtingame amžiaus tarpsnyje vaikai įveikinėja skirtingas psichosocialines krizes ir tėvai turi padėti vaikams jas įveikti. Pagal E. Eriksono psichosocialinės asmenybės vystymosi teoriją, vaikai susiduria su krizėmis, kurias pateikiu 2 lentelėje.
2 lentelė. Vaikų psichosocialinio vystymosi stadijos
| Apytikris amžius | Stadijoje sprendžiamos krizės turinys | Potenciali nauja savybė, teigiamai išsprendus krizę | |
|
1 |
Kūdikystė, nuo gimimo iki 1 metų | Saugumas – nesaugumas
Vaikas išmoksta pasitikėti arba nepasitikėti kitais asmenimis, kurie rūpinasi jo svarbiausiais poreikiais, pavyzdžiui, maitinimu, šiluma, švara ir fiziniu kontaktu. |
Pasitikėjimas Viltis
|
|
2 |
Ankstyvoji vaikystė 1 – 3 metų. | Autonomiškumas – gėda
Vaikas mokosi pats savimi pasirūpinti: mokosi naudotis tualetu, valgyti, vaikščioti ir kalbėti arba abejoja savo sugebėjimais |
Valia |
|
3 |
Žaidimų amžius 3 – 6 metų | Iniciatyvumas – kaltė
Vaikas nori atlikti daugelį veiksmų, ką moka ir atlieka suaugę, todėl jis kartais peržengia tėvų nustatytas ribas ir dėl to jaučiasi kaltas |
Tikslingumas |
|
4 |
Mokyklinis amžius 6 – 12 metų | Meistriškumas – menkavertiškumas
Vaikas intensyviai mokosi, siekdamas būti kompetentingas ir produktyvus, arba jaučiasi nepilnavertis, nesugebantis ką nors gerai padaryti |
Kompetencija |
|
5 |
Jaunystė 12 – 20 metų | Identiškumas – vaidmenų neaiškumas
Paauglys nori išsiaiškinti, kas jis yra. Jis pasiekia seksualinį, etninį, profesinį identiškumą arba neturi aiškaus supratimo apie ateityje jo laukiančius vaidmenis |
Ištikimybė |
|
6 |
Ankstyvoji branda 20 – 25 metų | Intymumas – izoliacija
Jaunas suaugęs žmogus siekia kito žmogaus meilės ir draugystės arba lieka izoliuotas nuo kitų, yra vienišas |
Meilė |
Patarimai, kaip sustiprinti poros santykius pagerinant tėvų santykius su vaikais Karantino laikotarpiu.
Priimkite vaikus, kaip tobulėjančius. Jei manote, kad vaikai yra už jus protingesni ir gali visame kame susigaudyti taip, kaip jūs, tai labai klystate. Vaikai ir skiriasi nuo suaugusių tuo, kad neturi pakankamų žinių, patirties ir gebėjimų numatyti, kas vyks ir tam tinkamai pasirengti. Priimkite vaikus, kaip besimokančius ir tobulėjančius. Tada mažiau ant jų pyksite.
Būkite vaikams pavyzdžiu. Vaikai yra „kempinės“ ir sugeria iš aplinkinių viską, ką juose mato: reakcijas, bendravimą, elgesį. Jei vaikai mato, kaip jūs leidžiate laiką žaisdami telefonu, tai ir jie taip elgsis. Rodykite savo elgesiu, kaip reikia organizuoti savo veiklą, valdyti laiką, atlikti darbus ir pan.
Įvardinkite bendrą priešą ir bendrą tikslą. Bendro priešo turėjimas sutelkia. Jei nėra bendro priešo, šeimos nariai pradeda konkuruoti tarpusavyje. O šito Karantino metu, kaip tik ir nereikia. Reikia priešingo – visų šeimos narių susitelkimo ir vienas kito palaikymo. Tam sutarkite dėl bendro priešo. Tai gali būti: Skurdas, Nepagarba, Abejingumas, Susiskaldymas. Bendro tikslo pavyzdžiai: Saugumas (Fizinis, Emocinis, Finansinis), Vertė (padidinti savo vertę (indėlį) į šeimą, darbovietę, klientams), Sėkmingi Vaikai. Kiekvienoje šeimoje ir Bendras Priešas ir Bendras Tikslas gali būti skirtingi. Svarbu, kad jie būtų. Svarbu, kad jūs sutelktumėte pastangas ir susivienytumėte Bendro Priešo įveikimui.
Mokykite vaikus įveikti krizes. Gyvenimas nuo gimimo yra nuolatiniai pokyčiai. Kūdikystė, vaikystė, paauglystė, jaunystė, suaugęs, senas žmogus. Vaikas – vyras/moteris – vyras/žmona – tėvas/mama – senelis/senelė. Gyvename nuolatiniuose pokyčiuose. Viena svarbiausių tėvų pareigų – išmokyti vaikus priimti pokyčius, prisitaikyti, išmokti kažką naujo, galinčio padėti įveikti konkrečią krizę. Tam paaiškinkite vaikams, kas čia vyksta, kokie sunkumai ir iššūkiai iškilo ir įtraukite juos į sprendimų, kaip įveikti Karantiną paiešką. Šis Karantinas ne paskutinis.
Įtraukite į bendras veiklas. Nors Karantinas ir suvaržo mūsų judėjimo laisvę ir turime visą laiką leisti kartu, tačiau kažkuriam vaikui gali atsirasti noras atsiskirti, izoliuotis. Tokią galimybę turite suteikti, tačiau izoliacija neturėtų trukti per ilgai. Įtraukite vaikus į bendras veiklas: namų tvarkymą, maisto gamybą, bendrus žaidimus ir pan. Įtraukti į bendras veiklas vaikai jausis mylimi ir reikalingi. Tai jausti jiems labai svarbu.
Sukurkite Bendro Gyvenimo Taisykles. Kada pasibaigė vakarienė? Kai visi pavalgo, nubėga nuo stalo žaisti telefonu, kompiuteriu, žiūrėti TV? Ar tada, kai visi pavalgo, kiekvienas išsiplauna savo lėkštę, vyras išplauna puodus, nuvalo stalą, išplauną plautuvę, o žmona nusivalo viryklę? Jūs galite susitarti ir kitaip. Bet turite susitarti ir laikytis susitarimų. Jei nesate susitarę dėl to, kas, ką turi daryti, tai, atsiradus darbeliui, kiekvienas šeimos narys pradeda duoti nurodymus vienas kitam: Išnešk, atnešk, nukelk…. Na, o gaunantis nurodymus mano visiškai kitaip – čia anas turi tai padaryti. Kas vyksta? Kyla konfliktas, kuriame kiekvienas įrodinėja savo tiesą. Na, o konfliktai, kaip žinote, veda į santykių atšalimą, atitolimą ir, galiausiai, skyrybas.
Mokykite vaikus valdyti pinigus, bendrauti taikiai, spręsti konfliktus. Finansinis sunkmetis yra laikas, kai geriausia mokytis ir mokyti vaikus elgtis su pinigais. Ne tik su pinigais, bet ir su kaštais, kurie kainuoja. Turiu omenyje: elektros sąnaudas, šalto, karšto vandens, ryšio sąnaudas. Kas savaitę aptarinėkite patirtas šeimos išlaidas ir gautas pajamas. Per šią praktinę veiklą mokykite vaikus finansinio raštingumo.
Susitarkite dėl to, kuris, kuriuo laiku bus su vaikais. Labai svarbu kiekvienam iš tėvų turėti savo laisvą valandėlę pailsėti nuo vaikų, pabūti su savimi, nusiraminti. Tam susitarkite tarpusavyje, kas, kuriuo metu užims vaikus. Tuo tarpu kitas galės pailsėti.
Nebauskite vaikų! Vaikai Karantino metu jausis nesaugūs ir gali elgtis neprognozuojamai. Supraskite juos ir nebauskite. Vienintelė teisinga elgesio su vaikais strategija telpa į tris žodžius; Meilė. Kantrybė, Aiškinimas. Mylėkite savo vaikus. Būkite kantrūs jų elgesiui. Aiškinkite ir ne vieną kartą, tą patį. Aiškinkite, kol vaiko elgesys pasikeis.
Kaip sustiprinti poros santykius įveikiant kiekvienam labai stiprų iššūkį – Streso įvaldymą
Stresas, tai pati geriausia, pati svarbiausia ir pati tobuliausia organizmo reakcija į pavojų. Jei tokios reakcijos į pavojų neturėtume, tai eitume per raudoną šviesoforo signalą ir mus partrenktu pravažiuojantis autobusas.
Jei nueitume į mišką ir „nutrauktume užuolaidas ant kurių nupaišyta: gražūs medžiai, gražiai žydi, gražiai čiulba ir kvepia” bei pažvelgtume giliau, tai pamatytume gyvybės – mirties žaidimus. Tokia jau maitinimosi grandinė – vienas kitą gaudo ir valgo. Kiekvienas padarėlis per savo gyvenimą tobulina gebėjimus išvengti pavojaus būti suvalgytam ir viską, ką išmoko – perduoti savo vaikams. Mes, tėvai turime taip pat išmokti įveikti karantino iššūkį ir to išmokyti savo vaikus. Šis karantinas yra pirmas, bet ne paskutinis.
Jei stresas toks geras, tai kas negerai? O negerai yra tai, kad mes, streso metu išsilaisvinusios energijos (skirtos pabėgti nuo pavojaus) nesunaudojame fizinei veiklai – bėgti nuo pavojaus taip, kaip bėga zuikis nuo lapės. Ši nesunaudota energija ir pridaro mums žalos: susergame širdies kraujagyslių ligomis, virškinimo trakto, lytinės – reprodukcinės sistemos, odos ligomis, diabetu, atsiranda nuovargis, kiti sveikatos sutrikimai. Taigi, pirminė ir svarbiausia veikla patiriant stresą – fizinė iškrova. PSO rekomenduoja žmonėms, dirbantiems administracinį darbą ir patiriantiems normalų streso lygį, po 1 val. fizinio krūvio iki lengvo prakaito, sušilimo kasdien!
Kitas, su fiziniu krūviu susijęs dalykas – miegas. Miegoti turime po 8 val. Miegas yra svarbiausia gyvenimo dalis, nes jo metu atsistato nervinės ląstelės, jų jungtys – sinapsės. Jei kam teko kitą dieną dirbti pamiegojus vieną valandą, tai jausmas, lyg būtum „šlapiu maišu per galvą trenktas“. Protas veikia labai lėtai, sunku mąstyti ir veikti. Jaučiame nuovargį, esame neatidūs, darome daug klaidų. Jei neišmiegame 8 val. per dieną, tai mūsų smegenys dirba prasčiau. Kuo mažiau miegame, tuo prasčiau dirba. Kuo prasčiau dirba tuo nesaugesni jaučiamės. Kuo nesaugesni jaučiamės, tuo didesnį stresą išgyvename.
Fizinis krūvis ir miegas yra labai susijęs. Jei patiriame stresą ir išsilaisvinusios energijos, reikalingos išvengti pavojui, nesunaudojame per fizinį krūvį (bėgimą, greitą ėjimą, šiaurietišką ėjimą, greitą šokį….), tai ta energija palieka mumyse ir mes negalime užmigti. Arba, dėl didelio nuovargio užmingame, o po keleto valandų atsibundame ir nebegalime užmigti, nes vėl atsiduriame streso būsenoje ir jokių šansų užmigti. Galvoje sukasi „minčių maišyklė“, atrasdama naujų pavojų ir sukeldama mums naujus stresus.
Patarimai, kaip sustiprinti poros santykius tvarkantis su stresu Karantino sąlygomis.
Visų pirma – fizinis krūvis, po 1 val. per dieną. Toliau, užtikrinti 8 val. miego. Tada: skirti laiko savo pomėgiams, hobiui (kiek tai leidžia Karantino sąlygos).
Pakeisti matymo kampą – esame ne uždaryti, o savo noru pasirenkame socialinę izoliaciją, kad neplatintume viruso ir nesusargdintume savęs ir kitų žmonių. Visą dėmesį skiriame pažinti ir suvaldyti save: savo reakcijas, savo žodžius, savo elgesį. Mokomės bendrauti taikiai. Bendrauti taip, kad po pokalbio jus norėtų apkabinti.
Praktikuokite reguliarų juoką. Pasaulio juoko organizacija rekomenduoja juoktis kasdien po 15 min. Juokas yra pati veiksmingiausia priemonė prieš stresą ir pykčio priepuolius. Ir dar nieko nekainuoja. Kasdien pasijuokite, o kartą per savaitę visa šeima pažiūrėkite komediją ir pasijuokite kartu. Juokas nuplaus visus nesusipratimus ir santykiai pagerės.
Reguliariai „išmeskite” pyktį iš savęs saugiu būdu. Nuoskaudos kaupiasi ir nuo mažiausios kibirkšties gali „išlėkti žaibu” ir sužeisti antrą pusę. Reguliariai „nuorinkite” save saugiai išmesdami pyktį.
Įgauti Aiškumą, kaip užsitikrinsite savo finansinį pajėgumą, kaip apsirūpinsite maistu, kaip bendrausite, kaip spręsite konfliktus. Su Aiškumu ateis Žinojimas, Ką daryti. Su Žinojimu ateis ir Galios daryti tai, ką nusprendėte. O kai darysite, tai ir padarysite.
Visos čia išvardintos priemonės padės jums sustiprinti santykius ir išsaugoti šeimą.
Siekdamas padėti poroms įveikti karantino iššūkį ir sustiprinti šeimą įsipareigoju kiekvieną darbo dieną nemokamai pakonsultuoti santykių klausimais du asmenis po 45 min. Sekite naujienas FB Stipri Šeima ir svetainėje.
Straipsnį Kaip sustiprinti poros santykius Karantino kalėjime ir išvengti skyrybų parengė
Mykolas Truncė,
Porų psichologas, konsultantas, lektorius,
Šeimų išsaugojimo specialistas,
+370 659 54009