Pasakos baigiasi vestuvėmis Kodėl
Porų psichologas Mykolas Truncė atskleidžia: Pasakos baigiasi vestuvėmis Kodėl ? Išsiaiškinkime, Kodėl pasakos baigiasi vestuvėmis Kodėl pasakos baigiasi vestuvėmis? Todėl, kad Pasakos baigiasi ir prasideda Gyvenimas 🙂 (Arba kodėl „Ilgai ir laimingai“ reiškia tik pradžią, o ne pabaigą) „Ir jie gyveno ilgai ir laimingai…“ – taip baigiasi dauguma klasikinės literatūros pasakų. Tačiau kodėl būtent vestuvės tampa šių istorijų paskutiniu sakiniu? Kodėl princas ir princesė niekada nesulaukia pensijos, neperka būsto su paskola ar neaugina vaikų su visomis realaus gyvenimo dilemomis? Mintis, kad pasakos baigiasi, nes prasideda gyvenimas, yra labai taikli. Tai atveria duris į gilesnę diskusiją apie tai, ką iš tiesų mums sako pasakos ir kodėl jos sustoja ties tuo momentu, kai herojai pagaliau randa savo meilę – antrą pusę ir su ja susijungia. Pasakos baigiasi vestuvėmis Kodėl? Pasakų funkcija – neaprašyti gyvenimą, o parodyti idealą Pasakos nėra realistiniai pasakojimai apie gyvenimą. Jų tikslas – ne dokumentuoti kasdienybę, o perteikti archetipines, laiko patikrintas vertybes. Vestuvės šiose istorijose dažnai simbolizuoja pasiekimą, harmoniją ir užbaigtą iniciaciją. Tai ženklas, kad herojus ar herojė sėkmingai įveikė išbandymus ir dabar gali būti apdovanoti – meile, stabilumu, šeimos sukūrimu. Freudas ir Jungas, analizuodami pasakas, pastebėjo, kad jos atspindi žmogaus psichologinį vystymąsi – nuo vaikystės iššūkių iki brandos. Vestuvės šiuo atveju…