Kaip bendrauti po skyrybų

Kaip bendrauti po skyrybų

15 min. skaitinys buvusiems sutuoktiniams Kaip bendrauti po skyrybų

Įvadinis žodis

Lietuvoje kasmet išsiskiria apie 10 tūkst. porų ir su vienu iš tėvu lieka augti apie 6,5 tūkst. vaikų.

O išsiskyrę sutuoktiniai kuria antrus, trečius, ketvirtus santykius.  Tai vyksta todėl, kad nemato savęs, savo neigiamo elgesio ir mąsto: „Aš esu Angelas, o tu – Velnias“. O nuo Velnio juk reikia bėgti 😊. Problema ta, kad nei Gyvenimas, nei Bažnyčia neišmokė Lygiavertės Partnerystės, kurioje du sutuoktiniai padeda vienas kitam. Kol kas jie yra išmokę bendrauti tarpusavyje pagal Paklusimo modelį, tad bendraudami žemina, skaudina ir atstumia vienas kitą. Negalėdami su tuo susitaikyti – keičia partnerius. Tačiau partnerių pakeitimas esamų problemų nesprendžia ir tos pačios problemos persikelia į naujus santykius.

Prie skausmo, kurį sutuoktiniai patyrė gyvendami kartu, prisideda skyrybų proceso sukeliamas skausmas. Jis atsiranda dėl to, kad abu sutuoktiniai jaučiasi buvę skriaudžiami ir skyrybų proceso metu nenori nusileisti dalinantis užgyventą turtą, vaikų priežiūrą ir ugdymą. O skyrybos yra „neteisingos“, nes abu po skyrybų jaučiasi nuskriausti! Taip ir vienas, ir kitas sukaupia didelių Nuoskaudų, kurias nešioja širdyje ir, pasitaikius pirmai galimybei, stengiasi atkeršyti – įgelti – buvusiam/buvusiai.

Dažnais atvejais, ypač jei buvusi pora turi vaikų ar bendrų įsipareigojimų, jie yra priversti bendrauti tarpusavyje. Ir tas bendravimas tikrai nėra pagarbus.

Priežastys, trukdančios gražiai bendrauti po skyrybų

Galima pasvarstyti, ar išvis yra lietuvių porų, kurie mokėtų gražiai sutarti po skyrybų.  Kas tai lemia – charakterio savybės, prasti bendravimo įgūdžiai ar dar kas nors?

Lietuviai – smarkiai sužalota tauta. Kodėl taip galima tvirtinti? Todėl, kad pasaulyje esame vieni pirmaujančių pagal suvartojamą alkoholio kiekį, savižudybių, sutuoktinių žmogžudysčių,  žuvusių avarijose, nuskendusių ir kitokių nelaimingų atsitikimų skaičių. Viskas prasideda nuo netinkamo vaikų auklėjimo. Vėliau problemų atsiranda  darželyje, mokykloje. Tad  lyderiaujame pasaulyje pagal vaikų tarpusavio patyčių mąstą mokyklose ir internete.

Visos šios, augant patirtos traumos, nulemia mūsų bendravimą ir elgesį tarpusavio santykiuose. Iš pradžių surandama antra pusė, kuri taip pat sužalota ir kenčia. Jie vienas kitą supranta, guodžia, palaiko. Jiems rodosi, kad jie surado savo antrą pusę. Tačiau atėjus sunkumams santykiuose – gyvenimas bendrame bute, vaiko gimimas – vėl pasireiškia išgyventos traumos. Tada sutuoktiniai pradeda vienas kitą mokyti, aiškinti, kaip gyventi, kontroliuoti, kaltinti, skaudinti, menkinti. Kai tų skaudulių susikaupia tiek, kad nebeįmanoma toliau gyventi – skiriasi.  Skyrybos nutraukia tolimesnius galimus skaudinimus, tad galima laikinai atsipūsti ir ieškoti kitos antros pusės, kuri supranta, palaiko, paguodžia… ir situacija kartojasi.

Du trečdalius skyrybų inicijuoja žmonos. Santykių pradžioje jos tikisi, kad surado vyrą, už kurio ji jausis, kaip už „mūro“, tačiau realybė būna priešinga. Žmona turi ir dirbti, ir namus prižiūrėti, ir vaikais rūpintis. Jei pora nėra susitarusi dėl Solidarumo principo, tai jų biudžetai būna atskiri, ir žmona  turi „prašyti“ iš vyro pinigų šeimos reikalams. Be to, nemokėdami bendrauti taikiai, spręsti konfliktų abipusio laimėjimo būdu, pasiekti abipusį seksualinį pasitenkinimą, susitarti dėl bendravimo, sekso, vaikų užimtumo ir ugdymo, namų priežiūros, pajamų ir turto valdymo, bendrų šeimos tikslų, jie pasmerkti  kovoti tarpusavyje dėl to, kuris teisus ir skaudinti vienas kitą.

Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais žmonės susiduria bendraudami su buvusiais partneriais

          Pagrindinis iššūkis, trukdantis sklandžiam bendravimui išsiskyrus, yra per bendro gyvenimo laiką bei skyrybų procesą sukaupti skauduliai.

Jei pora neturi vaikų, skyrybos išlaisvina nuo „blogo“ sutuoktinio ir nebereikia bendrauti su buvusiu, tad galime ieškoti kitų. Tačiau, jei pora turi vaikų, tai atsiranda būtinybė bendrauti tarpusavyje dėl vaikų: buvimo pas vieną iš tėvų, pirkinių vaikams, popamokinio ugdymo, vaikų gimtadienių, atostogų… Šiuo atveju, kai bendraujama dėl vaikų, o širdyje išlieka per bendrą gyvenimą sukaupti skauduliai, visai nesinori bendrauti su buvusiu sutuoktiniu.  Kaskart, kai vienas kitą pamato, jų „širdelėse“ atgimsta išgyventas skausmas ir kyla noras atkeršyti, kad būtų įgyvendintas Teisingumas. Tada bendravimas yra šiurkštesnis, aštresnis, nes nebereikia saugotis, o reikia tik Įskaudinti. Išgyventas skausmas dažnai yra perkeliamas ir vaikams. Jie yra nustatomi prieš „blogą“ tėtį/mamą, dėl to vaikai labai kenčia. Jiems yra suformuojamas „tėvų atstūmimo sindromas“ dėl kurio jie kentės, kai užaugs.

Kitas iššūkis – po skyrybų abiem sutuoktiniams padidėja nesaugumas Finansų srityje. Kol gyveno kartu, turėjo vieną būstą ir su juo susijusių išlaidų. Po skyrybų kiekvienas gyvena savo būstuose ir tik vienam tenka išlaikymo našta. Prie to paties galime priskirti ir alimentus vaiko išlaikymui. Tai dar labai padidina spaudimą   uždirbti pinigų ir/ar sumažinti išlaidas. O jei reikia mokėti alimentus ne vienam, o dviem, trims vaikams…

Dar viena galima problema  –  naujas partneris. Gal ne iš karto, bet po kiek laiko atsiranda naujas partneris/partnerė ir tada dar įsijungia Pavyduliavimas. Tas buvęs partneris, kuris dar neturi antros pusės, gali pradėti pykti ant buvusio/buvusios, o tai dar labiau pablogina santykius.

Geriausia tokiais atvejais, jei jaučiate nepasitenkinimą, atsitraukti, nurimti, susitaikyti su susidariusia situacija ir bendrauti išlaikant tam tikrą atstumą (jei reikia, pvz. dėl vaikų).

 

Kaip bendrauti po skyrybų

Nutraukus santykius dažnai kyla klausimas, ar reikia palaikyti ryšį su buvusiais partneriais. Jei buvusi pora neturi vaikų ir bendrų finansinių reikalų (įsipareigojimų, verslo projektų), tai geriausia nepalaikyti jokio ryšio. „Išmokti Pamoką“, užversti buvusį gyvenimo puslapį ir patobulėjus pradėti „rašyti“ naują. Taip bus išvengta nemalonių jausmų, atsinaujinančio skausmo ir tolimesnių vienas kito įžeidimų.

Bendrauti pagarbiai yra būtina, jei buvusi pora augina vaikus. Kitais atvejais bendrauti nepatariu, nebent lieka bendras verslo ar kitoks projektas. Tokius projektus, jei jau taip atsitiko, galima įgyvendinti kartu su sąlyga, kad abu gebės pagarbiai bendrauti. Jei to nemoka ar nepavyksta, geriau bendro projekto netęsti ir nutraukti bendravimą.

Pasibaigus santykiams kartais svarstoma, kiek draugauti yra sveika, kokios turi būti buvusių partnerių draugystės ribos. Kai „nėra uždarytos durys į praeitį“ negali „atidaryti durų į savo ateitį“. Todėl, jei buvęs/buvusi nori sukurti naują gyvenimą, turėti naują partnerį, protingiausia būtų nei bendrauti, nei draugauti su buvusiais.

Jei jau taip atsitinka, kad tenka bendrauti su buvusiu partneriu, reikėtų apsiriboti bendra informacija apie gyvenimo laikotarpį po skyrybų ir nesiaiškinti, nenurodinėti, nekaltinti, nežeminti vienas kito, nustatyti sveiko bendravimo su buvusiu partneriu ribas.  Žinoma, tai įmanoma tik tada, jei abiejų širdys yra „užgydytos“.

 

Nuoskaudos dėl buvusių santykių

Nuoskaudos – tai Neteisybės jausmas, kai jaučiame, kad: „Taip neteisinga su manimi bendrauti ir/ar elgtis“. Tokiu atveju, kai su mumis kas nors elgiasi ne taip, kaip mums atrodo, kad turi elgtis, mums kyla pavojus ir mes turime tą pavojų pašalinti – „Įvykdyti Teisingumą ir Nubausti Skriaudiką“ (ar neteisingai besielgiantį žmogų).

Bažnyčia mus moko: „Suprask ir Atleisk“, t.y. atleisti Protu suvokiant, kad skriaudikas yra sužalotas žmogus.  Tačiau tai sunku padaryti, nes Skriauda yra „įsirašiusi (palikusi randus) į Kūną, į Emocijas ir į Protą“. Todėl norintiems nenešioti bei nekentėti patirto Skausmo iki mirties, patariama neutralizuoti patirtas Nuoskaudas  ir Kūne, ir Emocijose, ir Prote.

Nuoskaudos, jei jų nepavyksta neutralizuoti, veikia mus.  Tačiau priklausomai nuo aplinkybių, jei vienas ir kitas nori pasirodyti „teigiami“, tai jie gali viešumoje bendrauti gražiai.  Bendrauti gražiai, tačiau ir toliau laikyti akmenį užantyje laukiant progos, kada galima bus jį mesti į buvusį partnerį.

Kad nuoskaudos lieka ir kiek daug pykčio sukelia, galime pamatyti iš įžymių žmonių vienas kito „apspjaudymo“ po skyrybų.  Tai požymis, kad buvęs sutuoktinis išgyveno didelį Skausmą ir jo „širdis“ iki šiol „kraujuoja“. Žmogus, nešiojantis savo širdyje Nuoskaudas, niekada nebus laimingas, nes neturės Vidinės Ramybės, kol neįvykdys „teisingumo“ ir neatkeršys skriaudikui arba kol neužgydys savo pažeistos „širdies“.

„Išgydykite savo sužeistą širdį“  pasinaudoję Pykčio ir Nuoskaudų Neutralizavimo ritualu.

 

Kaip bendrauti po skyrybų  su buvusiais partneriais

Jei buvęs partneris nenori bendrauti, reiškia jam „širdelę“ dar skauda. Šiuo atveju reikėtų gerbti kitą žmogų ir nebeaitrinti jam/jai širdies. Tada reikia nebendrauti. Tačiau, jei yra svarbių reikalų, pvz., dėl vaikų, geriausia pasitelkti trečią, abiem priimtiną žmogų ir bendrauti per jį. Taip bus išvengta skausmo ir susitarta dėl rūpimo reikalo.

Jei jaučiate, jog buvęs/buvusi peržengia jūsų saugias ribas, reikia nedelsiant pasakyti, nutraukti pokalbį, atidėti bendravimą ateičiai ir nuotoliniu būdu. Taip pat galima ir patartina pasinaudoti trečio, neutralaus žmogaus ar profesionalaus specialisto – mediatoriaus, psichologo – pagalba.

Svarbu suprasti, kad didelį vaidmenį vaidina naujieji buvusiųjų partneriai. Naujieji partneriai turi didelę įtaką, tačiau jiems nereikėtų kištis į buvusių partnerių aiškinimąsi ar rietenas. Jiems reikėtų tik palaikyti ir padėti išvengti kontaktų su buvusiu „skriaudiku“.

Kartais atrodo labai sudėtinga, bet visais skyrybų atvejais gražus bendravimas būtų naudingas abiem ir jų vaikams. Čia reikia pažymėti svarbų dalyką – buvę sutuoktiniai neišsiskirs iki savo ar vaikų mirties, nes yra sujungti per vaikų kraują kaip motina ir tėvas. Būtent šiuos vaidmenis jie ir turi „suvaidinti“ vaikų gyvenime, kad vaikų netraumuotų, o palaikytų sunkiu jiems gyvenimo laikotarpiu  – kol vyksta tėvų skyrybos bei kol vaikai adaptuojasi naujose gyvenimo sąlygose, kai gyvena paeiliui su vienu, o po to su kitu tėvu/motina.

Gražiai bendraudama buvusi pora nebeskaudintų vienas kito ir negyventų „skausme“. Kad ir kaip susiklostė gyvenimas, tačiau kartu su juo/ja buvo nugyventa daug metų ir reikia gerbti vienam kitą, o ne bandyti „perdirbti“ pagal savo subjektyvų gyvenimo supratimą. Išsigydę patirtas nuoskaudas buvę sutuoktiniai gyvens Vidinėje Ramybėje, Pasitenkinime tuo, kuo gyvena, tuo, ko siekia, tuo, ką turi. Tai ir yra Laimingo gyvenimo pagrindas. Geriausia, kad buvusių sutuoktinių bendravimas būtų pagarbus, dalykiškas, tolerantiškas.

Mano klientai, kurie išsigydė patirtas traumas, jaučiasi gerai ir geba bendrauti su buvusiais ramiai, dalykiškai bei produktyviai siekdami vaikų gerovės.

 

Rekomendacijos, kaip bendrauti po skyrybų, kad būtų išvengta nesusipratimų ar konfliktų

Kiekvienas turime savo pasaulio suvokimą, tačiau jam įtaką padarė mūsų buvusios gyvenimiškos patirtys. O šios patirtys labai dažnai būna labai skaudžios. Siekdami išvengti skausmo ieškome antrų pusių, kurios santykių pradžioje mus „gydo“, o vėliau „žeidžia“.

Bandymas bendrauti siekiant paveikti antrą pusę, kad būtų taip, kaip aš noriu, visada dar labiau pablogina santykius.  Tokiems partneriams, o ir visiems žmonėms patartina išmokti spręsti dilemas ir konfliktus Abipusio laimėjimo būdu. Šio gebėjimo, kaip matematikos ar fizikos, reikia išmokti visiems.

Iki to laiko, kol buvę sutuoktiniai išmoks spręsti tarpusavio konfliktus Abipusio laimėjimo būdu, kiekvienoje situacijoje reikia vadovautis taisykle –  Vaikas yra prioritetas Nr. 1. Reikia priimti tokius sprendimus, kuriuose vaikas jaustųsi saugus, gerbiamas, jaučiantis, kad jo nuomonė yra svarbi. O tėvai yra suaugę, patyrę ir sugebės susitvarkyti situacijoje, kuri galbūt nėra palanki jiems, bet gera vaikams.

Kitas patarimas – kiekviena išvengta kova yra laimėta kova. Geriausia nusileisti sąmoningai ir jaustis gerai, nei kovoti, skaudinti vienam kitą ir jaustis blogai. Dėl tokios kovos blogai bus visiems: buvusiems sutuoktiniams ir vaikams.

Patarimai, ką daryti ir kaip elgtis kilus neigiamoms emocijoms bendraujant su buvusiais partneriais

1. Užsigydyti Nuoskaudas, kad pamačius ar išgirdus buvusį/buvusią išliktumėte ramūs ir galėtumėte sveikai mąstyti bei pagarbiai bendrauti.
2. Reguliariai daryti pykčio neutralizavimo pratimus, kad pyktis jumyse nesikauptų.
3. Suvokti ir įsisąmoninti, jog kita pusė mąsto, bendrauja, elgiasi kitaip nei jūs. Tad nereikia tikėtis, kad kita pusė supras jus ir pasielgs taip, kaip jūs norite. Jūs privalote ugdyti Toleranciją.
4. Jei bendravimo metu pajuntate, jog jumyse kyla pyktis – daryti ilgą įkvėpimą ( 4-5 širdies susitraukimai) per nosį. Kol darysite įkvėpimą, jūs negalėsite kalbėti ir laimėsite laiko savo Uždavinių sprendimo centrui, kuris yra kaktinėje galvos dalyje. Mūsų emocijas valdo Pasąmonė, kuri yra galvos centre ir reaguoja į pavojų per 0,1 sek. Todėl įkvėpdami per 4 sekundes „laimite“ laiko, kuris reikalingas Uždavinių Sprendimų  centru Tada jūs priimsite tikrai geresnį sprendimą nei  skubų – padiktuotą Pasąmonės.
5. Jei labai jaudinatės ir yra galimybė, reiktų atlikti 1-os minutės nekvėpavimo pratimą. Tam reikia įkvėpti oro tiek, kiek galite, ir viena ranka užimti nosį, kad jaustumėte, jog valdote situaciją. Nekvėpavimo metu galvokite, kaip pasielgti šioje situacijoje, kad „Vilkas būtų sotus ir Avis liktų sveika“ 😊.
6. Susitarti dėl komunikacijos taisyklių, kurios būtų naudingos abiem, pvz., nusistatyti konkretų laiką savaitėje pokalbiams ar keitimuisi informacija apie vaikus. Bendravimui naudoti šiuolaikines komunikavimo technologijas.
7. Vengti susitikimų gyvai. Jei vienas atveda vaiką į darželį ryte, tai kitas jį pasiima vakare.
8. Bendraujant su vaikais nemenkinti, nežeminti, nekaltinti kitos pusės. Tokie neigiami pasisakymai apie tėvą/mamą traumuoja vaikus.
9. Jei nepavyksta tarpusavyje pagarbiai bendrauti, o bendrauti reikia, tai galima bendrauti per trečią, abiem priimtiną žmogų.
10. Jei šie patarimai nepadėtų arba jei negalite susitarti dėl vaikų auklėjimo, kreipkitės į psichologą.

 

Dažniausiai pasitaikančios klaidos, kurias žmonės daro bendraudami su buvusiais partneriais

1. Bendravimas iš karto po skyrybų. Kol jūsų širdys dar „kraujuoja“, reikėtų nebendrauti 1-3 mėnesius ar ilgiau, kol sukilusios dėl skyrybų emocijos nurimsta.
2. Per aukšti Lūkesčiai kitam. Realybė tokia, kad nei vienas, nei kitas nėra Visagaliai ir kita pusė negali padaryti tiek, kiek mes norėtume. Kai matome, jog kitai pusei nepavyksta padaryti to, ko  tikimės, mes Nusiviliame, kyla Nepasitenkinimas, kuris pagimdo Pyktį. O pyktis gali būti:
   1. Išreiškiamas per skaudžius žodžius ar net veiksmus (sumušant, sudaužant indus…)
   2. Uždaromas Emocijų inde (jis yra nuo gerklės  iki diafragmos apačios). Taip užslopintas pyktis ilgainiui virsta nuoskauda, kuri žmogų neramina, kankina iki mirties arba tol, kol nėra įvykdomas teisingumas ir skriaudikas nėra nubaudžiamas. Jei skriaudiko nepavyksta nubausti, tai tokia nuoskauda nešiojama visą laiką iki mirties taip nuodydama gyvenimą.
3. Manymas, kad kita pusė nori ir siekia to paties, kaip ir jūs. Tai dažniausiai pasitaikanti mąstymo klaida, kurios pasekmė Nusivylimas, kylantis Nepasitenkinimas, kuris ir pagimdo Pyktį. Tada jį išliejame ant buvusio/buvusios. Įskaudintas partneris nenori likti skolingas ir siekia įskaudinti Jus. Prasideda vienas kito skaudinimo kova – kuris daugiau įskaudins…
4. „Akmens nešiojimas užantyje“,y. gyvenimas „neužgydžius įskaudintos širdies“. Kaip jau minėjau anksčiau, jei žmogus neatlieka Nuoskaudos neutralizavimo, tai jis/ji „nešioja“ visas per gyvenimą sukauptas nuoskaudas savo širdyje. Dėl to toks žmogus gali būti labai jautrus, dirglus, impulsyvus, nesusivaldantis, priekaištaujantis ir dar labiau gadinantis aplinkinių gyvenimą. Blogiausia tai, kad tokie „emociniai žaibai“ krenta ant tų žmonių, kurie mus myli – ant vaikų.
5. Kaltinimas mintyse ir/ar tiesiogiai bendraujant, jog jis/ji sugriovė mano gyvenimą. Tiesa ta, kad jūs prie to taip pat prisidėjote. Prisidėjote savo žodžiais, veiksmais, neveikimu, problemų ignoravimu, noru būti teisiam, aukštais reikalavimais, nepasitikėjimu ir kontrole, priekaištais, kaltinimais, psichologiniu, emociniu, fiziniu, seksualiniu, finansiniu smurtu… Todėl ir pačiam/pačiai reikia prisiimti Atsakomybę už tai, kas atsitiko jūsų gyvenime. Taip galėsite „išmokti pamoką“ ir kiti santykiai bus darnūs bei ilgalaikiai.
6. Savo interesų iškėlimas aukščiau vaiko. Tėvų pareiga užtikrinti saugią vaikų vaikystę, kad jie nepatirtų traumų ir užaugtų pasirengę sėkmingam, savarankiškam gyvenimui. Santuoka yra dviejų žmonių lygiavertė partnerystė. Nei vienas, nei kitas ar jų poreikiai nėra aukščiau už kito. Tai reikia suvokti, pripažinti ir laikytis. Jei to nedarote – nusivylimas, nepasitenkinimas, pyktis ir ….skyrybos.
7. Noras būti teisiam sumenkinant buvusio partnerio nuomonę. Kiekvienas turime daugiau ar mažiau pažeistą Savivertę. Jei žmogus žemina kitą žmogų, tai reiškia tik viena – jis turi pažeistą Savivertę, tad siekia sumenkinti kitus, kad pats pasijustų geriau. Bendraudami jūs turite vadovautis taisykle: „Ir aš, ir tu pasaulį matome bei suprantame skirtingai, turime skirtingų poreikių“. Turite įsigilinti į kitos pusės poreikius, kad galėtumėte suprasti ir surasti tokius sprendimus, kurie tenkins abu (Abipusio laimėjimo būdas).
8. Manipuliavimas vaikais siekiant buvusiam/buvusiai padaryti žalos. Dėl to labiausiai nukentės vaikai. Jie nėra kalti dėl to, kad judu nesugebėjote sukurti Darnių Santykių ir surasti Sprendimų, kurie tenkintų abu. Tėvų skyrybos yra antras pagal stiprumą veiksnys, paskatinantis vaikus nusižudyti. Jie ir taip kenčia dėl to, kad netenka gyvenimo su abiem tėvais. Netraumuokite jų daugiau, įteigdami jiems, kad tėvas/motina yra blogi. Vaikams judu esate geri abu.
9. Nepagarba ir jos demonstravimas vienas kitam. To nereikia daryti, nes tai tik dar pablogina abiejų buvusių sutuoktinių ir vaikų gyvenimą.

 

Kaip bendrauti po skyrybų – Geriausia strategija bendraujant su buvusiu/buvusia – PAGARBA:

P – Pripažinimas, kad esu padaręs/padariusi gyvenime klaidų ir iš to turiu pasimokyti.
A – Atsakomybė, kad turiu prisiimti atsakomybę už tai, kad išsiskyrėme.
G – Gebėjimas suprasti, kad tobulų nėra. Yra tik tobulėjantys.
A – Adaptacija, kad turiu išmokti ir prisitaikyti gyventi po skyrybų naujose sąlygose.
R – Ribojimas, kad turiu riboti savo bendravimą su buvusiu/buvusia.
B – Bendradarbiavimas, kad turiu bendradarbiauti su buvusiu dėl vaikų.
A – Atlaidumas, kad atleidžiu jam/jai už tai, ką man teko išgyventi.

Šie žodžiai atspindi pagarbos ir supratingumo svarbą buvusių sutuoktinių bendravime.

 

 

Straipsnį Kaip bendrauti po skyrybų parengė

Mykolas Truncė,

Porų psichologas

Šeimų išsaugojimo ekspertas

+370 659 54009

porupsichologas@gmail.com

 

Tapkite FB: Stipri šeima draugu ir sekite naujienas

Užsiprenumeruokite Mykolo Truncės YouTube kanalą ir pirmieji susipažinkite su mokomąja medžiaga apie savęs pagerinimą ir santykius

Užsiregistruokite mėnesiniam Stipri Šeima Naujienlaiškio gavimui  ir stiprinkite savo šeimą.