Lietuvos šeima nyksta – Santuokų dinamika Lietuvoje rodo, kad Lietuvos šeima nyksta ir nuo Nepriklausomybės atkūrimo sunyko dvigubai!
LR Statistikos departamento duomenys su Porų psichologo, konsultanto, lektoriaus, Šeimų išsaugojimo eksperto Mykolo Truncės komentarais
Pagrindinės išvados:
- Vis mažiau porų įteisina savo santykius vedybomis:
- 2023 metais buvo 11 proc. mažiau santuokų palyginus su 2022 m.
- Per paskutinius 9 metus santuokų, tenkančių 1000 gyventojų, sumažėjo 35 proc.
- Nuo 1990 metų santuokų skaičius sumažėjo dvigubai.
- Beveik trečdalis porų, kuriančių rimtus santykius, gyvena neįteisinusios santykių (nes vaikai gimsta tėvams nesusituokus).
- Pirmą kartą tuokiamasi vis vėlesniame amžiuje: Vyrai – 30, Moterys – 28 m.
- Santuokos instituto svarba pastoviai mažėja tiek ES, tiek Lietuvoje.
Vidiniai ir Išoriniai Veiksniai įtakojantys kad Lietuvos šeima nyksta
Vidiniai Veiksniai:
- Iš esmės nepakito Sutuoktinių parengimas. Tiksliau reikėtų vadinti – Neparengimas.
- Gal tik patys žmonės tapo šiek tiek atsargesni ir nepuola įteisinti savo santykių.
Išoriniai Veiksniai, mažinantys Saugumą:
- 2020 metais, kai pilna jėga dėl Covid-19 įsisiautėjo Karantinas, tiek Santuokų (-27 proc.), tiek Skyrybų (-15 proc.) skaičius ženkliai sumažėjo.
- 2022 m. prasidėjęs ir 2023 m. besitęsiantis Rusijos karas su Ukraina didino neapibrėžtumą ir dėl to poros galėjo vengti tiek Santuokų, tiek Skyrybų.
Informacija parengta pagal Lietuvos Statistikos departamento, PSO ir kitus šaltinius.
Lietuvos šeima nyksta – Santuokų statistika
Santuokų skaičius (žiūr. 1 pav.) pastoviai mažėja. Ne tik pats santuokų skaičius, bet ir Bendrasis Santuokų rodiklis (žiūr.2 pav.) tolydžiai mažėja.
Ryškų Santuokų skaičiaus sumažėjimą siečiau su 2020 metų Covid -19 Pandemija ir įvestu Karantinu bei su tuo padidėjusia Nežinomybe ir Nesaugumu. 2021 metais Santuokų padaugėjo, tačiau 2022 m. prasidėjus Karui Ukrainoje vėl atsirado naujas Pavojus, o su tuo – Nežinomybė ir Nesaugumas. Karui tęsiantis ir 2023 metais ta Nežinomybė ir Nesaugumas nesumažėjo. Sakyčiau, gal net padidėjo, nes Karo baigtis ir Pasekmės nėra aiškios.
1 pav. Santuokų dinamika Lietuvoje, 2019-2023 m.
Dar tiksliau tendenciją, kad Lietuvos šeima nyksta, atspinti Bendrasis Santuokų rodiklis, parodantis, kiek Santuokų teko 1000 gyventojų. Kaip matome, per pastaruosius 10 metų santuokų populiarumas sumažėjo beveik 35 proc. (7,5/4,9).
2 pav. Bendrasis Santuokų rodiklis (santuokų skaičius 1000 gyventojų)
Lietuvos šeima nyksta. Ar ši tendencija yra išskirtinė?
Kaip matome iš 3 pav. tiek ES, tiek Lietuvoje Santuokų populiarumas mažėja.
3 pav. Bendrasis Santuokų rodiklis Lietuvoje ir ES, 1964-2023 m. I Santuokų skaičius 1000 gyv.
Šeimos modeliai ir šeimos ilgaamžiškumas.
Šią tendenciją siečiau su lyčių lygybės įteisinimu. 1948-12-10 d. buvo pasirašyta Visuotinė Žmogaus Teisių Deklaracija, pagal kurią Moteris tapo lygi Vyrui pagal savo Teises ir Pareigas. Juridiškai abi lytys tapo lygios, tačiau faktiškai mūsų mąstymas išliko senobinis 😊 – Vyras yra Šeimos galva, o Žmona jam turi paklusti! Tai vadinama Patriarchaliniu šeimos modeliu.
Jei žmona yra stipresnė, tai ji tampa Šeimos galva, o Vyras turi jai paklusti. Tai vadinama Matriarchatiniu šeimos modeliu.
Dėl to, kad vienas kuris turi paklusti viršesniam sutuoktiniui, jaučiasi negerai. Jei toks sutuoktinis neturi jėgų išsiskirti, jis taip ir lieka gyventi nusivylime, nepasitenkinime, kančioje.
Jei paklūstantis sutuoktinis turi jėgų arba jas užsiaugina per santykių pirmąjį dešimtmetį, santykiuose įsivyrauja tarpusavio konfliktai atvedantys į skyrybas. Pvz. žmona- mama pagimdo ir užaugina du vaikus. Beaugindama vaikus baigia universitetą įsitvirtina darbe ir tampa savarankiška. KODĖL ji turi klausyti Vyro, kuris (pagal ją) nusišneka? Taip įsivyrauja prieštaravimai, konfliktai, psichologinis smurtas. Kyla klausimas – Kodėl aš turiu kentėti? Ir kai tik atsiranda pirma galimybė, priimamas sprendimas skirtis.
Santuokų dinamika Lietuvoje – ar viskas suregistruota?
Tačiau įteisintų Santuokų skaičius neatspindi tikrosios porų situacijos. Prie oficialių skaičių (kuriuos žinome iš Lietuvos Statistikos duomenų bazės) reikėtų pridėti ir santuokos neįregistravusius. O tokių 2022 metais buvo 26,2 proc. Šį procentą atskleidžia Gimę kūdikiai santuokos neįregistravusiems tėvams (žiūr. 4 pav.).
4 pav. Kūdikiai, gimę santuokos neįregistravusiems tėvams 2014-2022 m.
Įvertinant tai, kad pačių Santuokų mažėja, kad mažėja dalis porų, kurios gimdo vaikus neįteisinę Santuokos, galime daryti išvadą, jog poros linkusios gyventi neįteisinę santuokos bei neturėti vaikų. Taigi – Lietuvos šeima sunyko ir toliau nyksta.
Dėl to, kad poros neįteisina santykių, nesaugesnė jaučiasi žmona.
Šeimos kuriamos vis vyresniame amžiuje
Taip pat ryškėja tendencija santykius įteisinti vėlesniame amžiuje (žiūr. 5 pav.). Ši tendencija būdinga tiek vyrams, tiek moterims. Dabar vyrai pirmą kartą vedą sulaukę 30,5 metų, o moterys – 28,3 metų.
Tai sietina su sekančiais veiksniais:
- Jauni žmonės nori tapti savarankiški ir susikurti pagrindą po kojomis: įsitvirtinti darbe ir įsigyti savo būstą (kad nereikėtų gyventi pas tėvus ar nuomotis)
- Neranda sau tinkamo žmogaus. Ieško, ieško, bet neranda. Apie 29 proc. jaunų žmonių (iki 30 metų) jaučiasi vieniši. Pagyvena su vienu, su kitu, bet neranda sau pilnai tinkamo. Tada toliau gyvena ir dairosi į šonus, gal pasirodys man tinkamas.
- Tik staiga, tyčia, netyčia – moteris pastoja ir tada jau rimtas klausimas – vedybos. Tie draugai, kurie jaučiasi saugūs tarpusavio santykiuose, nusprendžia tuoktis. Tie, kurie nesijaučia saugūs tarpusavio santykiuose, lieka gyventi kartu ir auginti vaiką, bet neįteisinę savo santykių.
5 pav. Vyrų ir Moterų amžius pirmą kartą vedant, 2014-2022 m.
Moteris pirmą kartą gimdo sulaukusi 28,2 metų, o tuokiasi 28,3 metų!. Pirmo vaiko gimdymas taip pat vyksta vėlesniame moters amžiuje (žiūr. 6 pav.).
6 pav. Moterų amžius pirmą kartą gimdant, 2014-2022 m
Lietuvos šeima sunyko ir dėl vaikų skaičiaus
Taip pat stebima tendencija mažiau vaikų gimdyti (žiūr.7 pav.).
7 pav. Gimę kūdikiai, 2019-2023 m
Yra žinomas ryšys tarp vaikų skaičiaus ir skurdo – kuo daugiau vaikų, tuo didesniame skurde šeima gyvena. Tačiau poros nori gyventi gerai, todėl apsiriboja 1-2 vaikais. Vidutinis Lietuviškos šeimos vaikų skaičius – 1,1 vaiko.
Dar tiksliau Lietuvių tautos reprodukciją atspindi Bendrasis gimstamumo rodiklis (gimimų skaičius 1000 gyventojų). Jis drastiškai mažėja (žiūr.8 pav.).
8 pav. Bendrasis gimstamumo rodiklis 1000 gyv., 2019-2023 m
Santuokų dinamika Lietuvoje – kas nekinta
Nekinta tik vestuvių mėnesiai 😊 Daugiausia jų vasarą (žiūr.9 pav.).
9 pav. Santuokų pasiskirstymas pagal mėnesius
KĄ DAROME?
AR IŠ VISO KĄ NORS DAROME?
Straipsnį Lietuvos šeima nyksta pagal LR Statistikos departamento duomenis parengė:
Mykolas Truncė,
Porų psichologas, konsultantas, lektorius
Šeimų išsaugojimo ekspertas
+370 659 54009 porupsichologas@gmail.com
Jei norite pasikonsultuoti dėl savo santykių, registruokitės užpildydami Registracijos konsultacijai formą.
Tapkite FB: Stipri šeima draugu ir sekite naujienas
Užsiprenumeruokite Mykolo Truncės YouTube kanalą ir pirmieji susipažinkite su mokomąja medžiaga apie savęs pagerinimą ir santykius
Užsiregistruokite mėnesiniam Stipri Šeima Naujienlaiškio gavimui ir stiprinkite savo šeimą
