Ką daryti kai žmona nori skirtis

Visi straipsniai

Ką daryti kai žmona nori skirtis, o aš ne?  Lietuvoje 2/3 skyrybų inicijuoja žmonos.  Ką daryti kai žmona nori skirtis o aš ne? Patyręs porų santykių ir skyrybų psichologas Mykolas Truncė šiame straipsnyje padės Jums suprasti: Kodėl tai galėjo atsitikti ir Ką daryti, kad išvengti skyrybų. TURINYS Kam kuriama Šeima Didžiausia Lietuvos porų paslaptis Skyrybų stadijos: De Psiche De Fakto De Jure Detaliau stadija De Psiche Priežastys, skatinančios pasitraukti iš santykių ir kaip jas identifikuoti Kaip pašalinti Priežastis, kurios skatina žmoną skirtis Kam kuriama Šeima Kad galėtume suprasti, KODĖL žmona nori skirtis visų pirma turime išsiaiškinti, KAM KURIAMA ŠEIMA. Dažniausias vyro atsakymas – Kad pratęsti giminę. Ir žmonės ir gyvūnai taip daro. Dažniausiai žmona sako – Kartu gyventi lengviau.  Tada jiems duodu kitą klausimą – Vaikai praauginti ir gyvenate kartu, tad ko čia (į Poros konsultaciją) atėjote? Esmė yra tame, kad nei vyras, nei žmona nesupranta iš tikrųjų, KAM jie kuria šeimą.  O iš tikrųjų, pora kuria šeimą tam, kad būtų sukurta SAUGI ERDVĖ į kurią grįžtame po sunkių darbų. Ar jaučiamės saugūs, kai grįžę į namus girdime antros pusės Priekaištus, Menkinimus, Žeminimus, Kaltinimus, Patyčias…? Ne, nesijaučiame saugūs. Didžiausia Lietuvos porų paslaptis – Kasmet išsiskiria 10 tūkst. porų, pragyvenusių santuokoje …

Vyrų ir moterų saugumas poroje

Visi straipsniai

Porų psichologas Mykolas Truncė pristato – Vyrų ir moterų saugumas poroje Vyrų ir moterų saugumas poroje: kodėl jis toks svarbus? Kai kalbame apie meilę, dažnai pirmiausia galvojame apie romantiką, artumą ar aistrą. Tačiau ilgalaikių, gilių ir sveikų santykių pagrindas yra emocinis saugumas. Tai – nematomas, bet esminis pamatas, ant kurio statomas pasitikėjimas, atvirumas ir pagarba. Labai svarbu žinoti tai, kad vyrų ir moterų emocinio saugumo poreikiai dažnai skiriasi – ne todėl, kad vieni „blogesni“ ar „geresni“, bet todėl, kad jų emociniai prioritetai skiriasi. Šiuos skirtumus svarbu suprasti, kad poros galėtų kurti tvirtesnį ryšį. Kas yra emocinis saugumas? Emocinis saugumas – tai jausmas, kad gali būti su kitu žmogumi atviras, pažeidžiamas ir vis tiek priimtas, nebijant būti nuteistas, kritikuojamas ar atstumtas. Tai: Jausmas, kad „galiu būti savimi“ Žinojimas, kad esi išgirstas ir svarbus Užtikrintumas, kad net konfliktų metu išliks pagarba ir ryšys Prieraišumo teorijos (Bowlby, Ainsworth) požiūriu, emocinis saugumas kyla iš saugaus prisirišimo, kuris suaugusiųjų santykiuose reiškia stabilų emocinį atsaką ir prieinamumą.    Moterų saugumo poreikiai Moterys jaučiasi mažiaus saugios. Žmonos inicijuoja 2/3 skyrybų, tuo tarpu vyrai tik 1/3. Moterys teka už vyrų, kad jaustųsi saugesnės. Moterims emocinis saugumas dažnai reiškia: Emocinį prieinamumą – ar partneris geba kalbėti apie savo jausmus…

Nusivylimas poroje ir kaip to išvengti

Visi straipsniai

  Nusivylimas poroje ir kaip to išvengti Porų psichologo Mykolo Truncės straipsnis – Kaip atsiranda Nusivylimas poroje ir kaip to išvengti  Kas yra lūkesčiai santykiuose? Santykiai tarp dviejų žmonių dažnai remiasi neišsakytomis prielaidomis – vadinamaisiais lūkesčiais. Tai yra tai, ko tikimės iš savo partnerio: kaip jis elgsis, reaguos, mus palaikys ar paliks, mylės ar nemylės mane tokia(-s) kokia(-s) esu? Lūkesčiai savaime nėra blogi. Tačiau kai jie nerealūs arba neišsakyti, jie tampa dažna nusivylimo priežastimi. Dažniausi nerealūs lūkesčiai: „Partneris turi suprasti mane be žodžių.“ „Jei mane myli, visada žinos, ko man reikia.“ „Turi visada palaikyti mane, net jei aš neteisus.“ Kodėl nusiviliame partneriu? Nusivylimas partneriu dažnai nėra tiesiog reakcija į konkrečią situaciją, o giluminė emocinė reakcija į neišpildytus vidinius poreikius ir neišgydytas vaikystės žaizdas. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad problema yra partnerio elgesyje („jis nepakankamai rūpinasi“, „ji nevertina“), tačiau tikroji nusivylimo priežastis dažnai glūdi kur kas giliau. „Kiaurų šulinių“ koncepcija (pagal M. Truncę, plėtojant A. Adlerio mintį)  © „Kiauri Šuliniai“ 2024 Mykolas Truncė –  5 Mielės kalbos ir Kiaurų Šulinių Užpildymas Psichologas Alfredas Adleris yra pastebėjęs, kad žmonės, augdami su menkavertiškumo jausmu, visą gyvenimą nesąmoningai siekia jį kompensuoti – įrodyti savo vertę, svarbą, teisę būti mylimais. Šią mintį Mykolas Truncė praplėtė, įvesdamas metaforą…

Poros santykių modeliai

Visi straipsniai

Poros santykių modeliai: kaip atpažinti ir suprasti skirtingas santykių formas Porų santykių psichologas, Šeimų išsaugojimo ekspertas Mykolas Truncė pristato Poros santykių modeliai Kiekviena pora sukuria savitą bendravimo ir buvimo kartu būdą. Tačiau psichologijoje pastebimi tam tikri poros santykių modeliai, kurie padeda suprasti partnerių vaidmenis, galios pasiskirstymą ir emocinį ryšį. Šių modelių pažinimas leidžia aiškiau pamatyti, kokie santykių bruožai stiprina ryšį, o kurie gali jį silpninti. Žemiau apžvelgiami pagrindiniai santykių modeliai, iliustruoti vizualiniais simboliais, padedančiais lengviau įsivaizduoti jų esmę. Valdžios modeliai Šiuose santykiuose dominuoja klausimas, kas „vadovauja“ arba turi daugiau sprendžiamojo balso. Patriarchalinis modelis Vyras užima aukštesnę poziciją, o moteris tarsi šalia, nuleidusi galvą. Tai simbolizuoja tradicinį požiūrį, kai vyras yra sprendimų priėmėjas, o moteris paklūsta. Šis modelis dažniausiai siejamas su konservatyviomis vertybėmis. Matriarchatinis modelis Čia dominuoja moteris – jos laikysena ir kūno kalba parodo kontrolę. Vyras tampa labiau fone, praranda aiškią lyderio poziciją. Šis modelis atskleidžia pasikeitusį galios balansą poroje. Anarchinis modelis Abu partneriai stovi priešpriešoje – rėkia vienas ant kito arba nusisuka nugara. Tai simbolizuoja chaosą, nesutarimus ir nesugebėjimą susitarti. Nors nėra fizinio smurto, akivaizdu, kad santykiuose trūksta konstruktyvios komunikacijos. Partnerystės modeliai Šio tipo poros santykių modeliai atskleidžia, kiek poroje yra bendrumo, o kiek – atskirties. Lygiavertė partnerystė Du…

Santuokų ir Skyrybų dinamika Lietuvoje

Visi straipsniai

Santuokų ir Skyrybų dinamika Lietuvoje 2020-2024 metais Statistiką apie Santuokų ir Skyrybų dinamika Lietuvoje surinko ir pateikia savo įžvalgas Porų psichologas, konsultantas, lektorius, Šeimų išsaugojimo ekspertas Mykolas Truncė Santykių eiga Kai moteris sutinka vyrą ir jei abu vienas kitam patinka, tarp jų kuriasi Emocinė trauka. Jei abiem tinka antra pusė, tai Emocinė trauka užauga į Meilę – Norą būti kartu. Jei toliau Meilė didėja, ji pereina į Aistrą. Na, o iš Aistros gimsta vaikai 😊  Tada, žiūrėk, kur mes gyvensime, kaip tvarkysime savo Pajamas – Išlaidas. Na, o kokie mūsų Bendri Tikslai (ką norime turėti: Namus, Vaikus…). Jei visus klausimus pavyksta sklandžiai suderinti, tada vyksta Piršlybos ir Vedybos. Jei vienas kuris nors nesijaučia Saugus su antra puse, tai gali Nesipiršti/Nesutikti tekėti arba atidėlioti ar dar kitaip Vilkinti Piršlybas (ar Vedybas). Jei pora susilaukia vaikelio, tai jis paskatina vedybas 😊 Kaip matome iš grafikų, vidutiniškai moterys pagimdo keli mėnesiai prieš vedybas 😊 Santuokų ir Skyrybų dinamika Lietuvoje Grafike matome tendenciją – kasmet vidutinis pirmą kartą gimdančių moterų amžius didėja. Tai siečiau su vėlesniu subrendimo amžiumi ir noru pirma įsigyti namus, padaryti karjerą, o tada jau galima ir vaikelio laukti.   Apie ketvirtį vaikų gimsta Santuokos neįregistravusiems tėvams. Todėl galime projektuoti, jog tiek procentų…

Nuo skyrybų iki naujų santykių

Kaip gyventi po skyrybų?, Visi straipsniai

Porų skyrybų psichologas Mykolas Truncė atskleidžia kiek laiko turi praeiti nuo skyrybų iki naujų santykių     Vidutinė trukmė nuo skyrybų iki naujų santykių Statistiniai duomenys (remiantis tyrimais Europoje, JAV ir Lietuvoje): Pasaulyje / Europoje: Tyrimai rodo, kad vidutinis laikotarpis nuo skyrybų iki naujų ilgalaikių santykių (ne atsitiktinių) yra: 12–24 mėnesiai vyrams 18–36 mėnesiai moterims Šaltinis: AMFT (American Association for Marriage and Family Therapy), Eurofound šeimos dinamika, Pew Research, 2020–2023 m. Kas įtakoja laiką nuo skyrybų iki naujų santykių? Emocinė būklė ir savęs pažinimas: Kuo daugiau neišgyventų jausmų, tuo ilgiau trunka pereinamasis laikotarpis. Po trauminių skyrybų dažnai rekomenduojamas bent 1 metų „emocinis ramybės laikotarpis”. Turimi vaikai: Tėvai dažnai laukia ilgiau, kad užtikrintų stabilumą vaikams. Amžius: Jaunesni žmonės dažniau greičiau įeina į naujus santykius. Vyresni – labiau linkę ieškoti emocinio saugumo ir atsargesni.   Lietuvos duomenys: Konkrečių oficialių statistinių duomenų Lietuvoje apie laiką nuo skyrybų iki naujos partnerystės nėra, tačiau sociologiniai tyrimai (Vilmorus, 2022 m.) rodo tendencijas: Apie 40 % išsiskyrusiųjų sukuria naujus santykius per 2 metus. Apie 20 % sako, kad „naujų santykių pradžia buvo per ankstyva“.   Psichologų rekomendacija (klinikinė praktika): Mažiausiai 6–12 mėnesių be naujų įsipareigojimų – laikotarpis skirtas savęs atkūrimui, emocijų integracijai. Nauji santykiai greitai po skyrybų…

Pasakos baigiasi vestuvėmis Kodėl

Visi straipsniai

Porų psichologas Mykolas Truncė atskleidžia: Pasakos baigiasi vestuvėmis Kodėl ? Išsiaiškinkime, Kodėl pasakos baigiasi vestuvėmis Kodėl pasakos baigiasi vestuvėmis? Todėl, kad Pasakos baigiasi ir prasideda Gyvenimas 🙂 (Arba kodėl „Ilgai ir laimingai“ reiškia tik pradžią, o ne pabaigą) „Ir jie gyveno ilgai ir laimingai…“ – taip baigiasi dauguma klasikinės literatūros pasakų. Tačiau kodėl būtent vestuvės tampa šių istorijų paskutiniu sakiniu? Kodėl princas ir princesė niekada nesulaukia pensijos, neperka būsto su paskola ar neaugina vaikų su visomis realaus gyvenimo dilemomis? Mintis, kad pasakos baigiasi, nes prasideda gyvenimas, yra labai taikli. Tai atveria duris į gilesnę diskusiją apie tai, ką iš tiesų mums sako pasakos ir kodėl jos sustoja ties tuo momentu, kai herojai pagaliau randa savo meilę – antrą pusę ir su ja susijungia. Pasakos baigiasi vestuvėmis Kodėl? Pasakų funkcija – neaprašyti gyvenimą, o parodyti idealą Pasakos nėra realistiniai pasakojimai apie gyvenimą. Jų tikslas – ne dokumentuoti kasdienybę, o perteikti archetipines, laiko patikrintas vertybes. Vestuvės šiose istorijose dažnai simbolizuoja pasiekimą, harmoniją ir užbaigtą iniciaciją. Tai ženklas, kad herojus ar herojė sėkmingai įveikė išbandymus ir dabar gali būti apdovanoti – meile, stabilumu, šeimos sukūrimu. Freudas ir Jungas, analizuodami pasakas, pastebėjo, kad jos atspindi žmogaus psichologinį vystymąsi – nuo vaikystės iššūkių iki brandos. Vestuvės šiuo atveju yra…

Kaip bendrauti po skyrybų

Visi straipsniai

Kaip bendrauti po skyrybų 15 min. skaitinys buvusiems sutuoktiniams Kaip bendrauti po skyrybų Įvadinis žodis Lietuvoje kasmet išsiskiria apie 10 tūkst. porų ir su vienu iš tėvu lieka augti apie 6,5 tūkst. vaikų. O išsiskyrę sutuoktiniai kuria antrus, trečius, ketvirtus santykius.  Tai vyksta todėl, kad nemato savęs, savo neigiamo elgesio ir mąsto: „Aš esu Angelas, o tu – Velnias“. O nuo Velnio juk reikia bėgti 😊. Problema ta, kad nei Gyvenimas, nei Bažnyčia neišmokė Lygiavertės Partnerystės, kurioje du sutuoktiniai padeda vienas kitam. Kol kas jie yra išmokę bendrauti tarpusavyje pagal Paklusimo modelį, tad bendraudami žemina, skaudina ir atstumia vienas kitą. Negalėdami su tuo susitaikyti – keičia partnerius. Tačiau partnerių pakeitimas esamų problemų nesprendžia ir tos pačios problemos persikelia į naujus santykius. Prie skausmo, kurį sutuoktiniai patyrė gyvendami kartu, prisideda skyrybų proceso sukeliamas skausmas. Jis atsiranda dėl to, kad abu sutuoktiniai jaučiasi buvę skriaudžiami ir skyrybų proceso metu nenori nusileisti dalinantis užgyventą turtą, vaikų priežiūrą ir ugdymą. O skyrybos yra „neteisingos“, nes abu po skyrybų jaučiasi nuskriausti! Taip ir vienas, ir kitas sukaupia didelių Nuoskaudų, kurias nešioja širdyje ir, pasitaikius pirmai galimybei, stengiasi atkeršyti – įgelti – buvusiam/buvusiai. Dažnais atvejais, ypač jei buvusi pora turi vaikų ar bendrų įsipareigojimų, jie yra priversti…

Kodėl Lietuvos šeima nyksta?

Visi straipsniai

Lietuvos šeima nyksta –  Santuokų dinamika Lietuvoje rodo, kad Lietuvos šeima nyksta ir nuo Nepriklausomybės atkūrimo sunyko dvigubai! LR Statistikos departamento duomenys su Porų psichologo, konsultanto, lektoriaus, Šeimų išsaugojimo eksperto Mykolo Truncės komentarais Pagrindinės išvados: Vis mažiau porų įteisina savo santykius vedybomis: 2023 metais buvo 11 proc. mažiau santuokų palyginus su 2022 m. Per paskutinius 9 metus santuokų, tenkančių 1000 gyventojų, sumažėjo 35 proc. Nuo 1990 metų santuokų skaičius sumažėjo dvigubai. Beveik trečdalis porų, kuriančių rimtus santykius, gyvena neįteisinusios santykių (nes vaikai gimsta tėvams nesusituokus). Pirmą kartą tuokiamasi vis vėlesniame amžiuje: Vyrai – 30, Moterys – 28 m. Santuokos instituto svarba pastoviai mažėja tiek ES, tiek Lietuvoje. Vidiniai ir Išoriniai Veiksniai įtakojantys kad Lietuvos šeima nyksta Vidiniai Veiksniai: Iš esmės nepakito Sutuoktinių parengimas. Tiksliau reikėtų vadinti – Neparengimas. Gal tik patys žmonės tapo šiek tiek atsargesni ir nepuola įteisinti savo santykių. Išoriniai Veiksniai, mažinantys Saugumą: 2020 metais, kai pilna jėga dėl Covid-19 įsisiautėjo Karantinas, tiek Santuokų (-27 proc.), tiek Skyrybų (-15 proc.) skaičius ženkliai sumažėjo. 2022 m. prasidėjęs ir 2023 m. besitęsiantis Rusijos karas su Ukraina didino neapibrėžtumą ir dėl to poros galėjo vengti tiek Santuokų, tiek Skyrybų. Informacija parengta pagal Lietuvos Statistikos departamento, PSO ir kitus šaltinius.   Lietuvos…

Santykiai su Narcizu ir kaip iš jų ištrūkti

Poroms, Visi straipsniai

Santykiai su Narcizu ir kaip iš jų ištrūkti Santykiai su Narcizu ir kaip iš jų ištrūkti nes žmogus papuolą į „Bermudų Trikampį” kuriame dėl Toksiškų santykių kankinasi ir negali ištrūkti 10  min. skaitinys apie Narcizo ir Aukos santykius bei kaip iš jų ištrūkti Kas yra Toksiški santykiai Toksiški santykiai yra tokie santykiai, kuriuose gyvena: priekaištai, konfliktai, kaltinimai, žeminimai, išjuokimas, patyčios, ypač tuomet, kai kiti žmonės girdi. Taip pat būna įkandimų, kai skaudžiai geliama į jautrias vietas.  Tada mums pradeda „skaudėti širdelę“ ir norisi įvykdyti teisingumą – atkeršyti, įkąsti atgal. Po abipusių įskaudinimų abiem dingsta noras bendrauti, būti kartu. Tada prasideda „nekalbadieniai“. Abu nenori kalbėtis, o jeigu kalbamasi, tai tik apie ūkio reikalus, pavyzdžiui, kas kur vaiką nuveš.  Po „nekalbadienių“ seka „neseksadieniai“.  Kai nebelieka sekso, tuomet abiejuose kyla įtampa, kuri dar labiau paaštrina tarpusavio konfliktus. Atsiranda vengimas būti kartu. Abu jaučia Atstūmimo – Nereikalingumo jausmus, o tai yra priešinga tam, kam jiedu kūrė šeimą. Kyla dilema: Gyventi toliau kartu ar Skirtis.