Tėvo vaidmuo vaikams

Tėvo vaidmuo vaikams

Porų psichologas Mykolas Truncė pateikia informaciją apie tai, Koks Tėvo vaidmuo vaikams.

Kasmet Lietuvoje išsiskiria apie 10 tūkst. porų, pragyvenusios vidutiniškai 12 santuokos metų. Tai sudaro apie 40 proc. nuo susituokusių. Be vieno iš tėvų lieka augti apie 6 500 vaikų. Na, o prieš skyrybas būna tėvų konfliktai – po vidutiniškai 150 smurto artimoje aplinkoje atveju kasdien!

Moterų diskriminacija ir smurtas artimoje aplinkoje Porų psichologas Mykolas Truncė

Vaikai, tėvų konfliktų metu išgyvena: Baimę, Nepasitikėjimą, Liūdesį, Gėdą, Menkavertiškumą, Kaltę. Visa tai palieka įspaudus (traumas) vaikuose.

Du paveikslai, kurie simbolizuoja, kaip jaučiasi vaikas, kai turi abu tėvus ir po skyrybų.

Tėvo vaidmuo vaikams. Porų santykių ir skyrybų psichologas Mykolas Truncė

Tėvo vaidmuo vaikams psichologiniu požiūriu

Tėčio įvaizdis vaikui dažnai simbolizuoja pasaulį už mamos ribų. Jei mama yra saugumas, artumas, besąlyginė globa, tai tėtis – perėjimas į struktūrą, taisykles, socialinę realybę.

Tėvas yra ir tapatybės bei savivokos formuotojas.

Berniukui: tėtis yra modelis – identifikacijos figūra. Per tėvą berniukas mokosi, ką reiškia būti vyru, kaip elgtis su jausmais, konfliktu, atsakomybe.

Mergaitei: tėtis yra pirmas vyras, iš kurio ji sužino, ar yra vertinama, priimama, mylima.

Kaip pasikeitė tėčių vaidmuo su tuo laiku, kai jie patys buvo vaikai

1948-12-10 d. pasirašius Visuotinę Žmogaus Teisių Deklaracija, Moteris tapo lygi Vyrui. Ir berniukai ir mergaitės kartu ėjo į darželį, į mokyklą, į universitetą ir dirba kartu. Beveik išnyko segregacija pagal lytį. Tai įtakojo kultūrinius pokyčius – mažėja stereotipų, kad „vyras nerodo jausmų“. Motinų išėjimas į darbo rinką paskatino tėvus dalintis tėvyste. Keičiasi ir visuomenės Pasąmonė – abi lytys yra lygios.

Formuojasi naujos vertybės – šiuolaikiniai vyrai labiau vertina santykį ir buvimą, o ne tik statusą ar kontrolę.

Tėčio ir Mamos vaidmenų skirtumai

Mama yra arčiau vaiko. Todėl užtikrina vaikui artumą, saugumą. Mama, tai vidinis pasaulis, besąlyginis priėmimas, paguoda, su ja galima pasikalbėti apie jausmus.

Tėtis šiuolaikinėje visuomenėje yra daugiau orientuotas į veiklą, ribas. Jis, tai išorinis pasaulis, veiksmai, savarankiškumas, ribos, taisyklės, iššūkiai, drąsa.

Abu tėvai papildo vienas kitą. Jei Mama suteikia vidinį saugumą, kuris leidžia tyrinėti pasaulį, tai

Tėtis, skatindamas veikti, rizikuoti, išeiti iš komforto zonos, padeda vaikui tapti nepriklausomu.

Visuomenė vis labiau supranta, kad vaikui svarbūs abu tėvai. Jei anksčiau vaikų globą patikėdavo motinai, o iš tėvo „lupdavo“ alimentus, tai dabar linkstama prie vaiko laiko 50:50 su motina ir su tėvu. Žinoma, tokį vaikų laiką su tėvais įtakoja ir amžius. Pvz. žindamą kūdikį negali palikti su tėvu kelioms dienoms. Taip pat atsižvelgiama ir į vaikų ryšį su tėvu. Jei ryšys geras, tai jokių kliūčių vaikui būti su tėvu visą savaitę nebelieka.

Tėvų skyrybos vaikui sukelia labai stiprų nesaugumo jausmą. Tėvų skyrybos yra antra pagal stiprumą priežastis pačiam vaikui pasitraukti iš gyvenimo. Todėl labai svarbu, kad po tėvų skyrybų vaikai nejaustų ir nebūtų žalojami dėl:

Negalėjimo matytis su vienu iš tėvų
Vieno iš tėvų nuteikinėjimą prieš kitą tėvą/motiną. Dėl to labiausiai nukenčia vaikas.

Tėvo buvimas-nebuvimas veikia berniuko psichologinį vystymąsi

Vaikai yra, kaip aš sakau „kempinės“. Jie sugeria į save viską, ką aplinkui mato. Jei vaikas auga žalioje aplinkoje, kempinė nusidažo žaliai. Jei raudonoje – raudonai. Šį reiškinį giliai išnagrinėjo Albertas Bandūra – vienas įtakingiausių XX a. psichologų, kuris suformulavo socialinio mokymosi teoriją, vėliau išplėstą į socialinę-kognityvinę teoriją. Pagrindinė Bandūros idėja yra ta, kad žmonės mokosi stebėdami kitus, o ne vien per tiesioginę patirtį.

Taigi, mergaitė labiau kopijuoja mamą, o berniukas – tėtį. Jei tėčio nėra, tai berniukas stebi ir gali pradėti kopijuoti senelių, draugų tėvų, trenerių, mokytojų elgesį. Gerai, jei tas elgesys yra tinkamas.

Berniukui 3-6 m. ir vėlesniame amžiuje formuojasi Edipo kompleksas – t.y. sūnus nori užimti tėvo vietą. Jei tėvai išsiskiria, tai prie Edipo komplekso prisideda dar ir atsakomybė, kuri pasireiškia per jaunesnių brolių/sesių priežiūrą, sprendimų priėmimą, pagalba mamai…

Paauglystė (11-19 metų) – laikotarpis, kai vyksta transformacija iš vaiko į suaugusį. Keičiasi ne tik kūnas. Keičiasi tapatybė (savęs suvokimas), didėja savarankiškumas, suvokiami lyčių skirtumai, auga seksualumas.

Jei šiuo laikotarpiu berniukas mažai mato tėvą, tai jo vystymąsi nulems kiti vyrai.

Tėvo vaidmuo vaikams – reikšmė sūnui

Tėčio reikšmė sūnui po skyrybų priklauso nuo to, kiek berniukui metų ir kokie jo santykiai buvo su tėvu ir kiek jie praleidžia laiko kartu. Tėvas įtakoja į sūnaus:

Vyriškumą. Sūnui tėtis yra pirmas vyriškumo pavyzdys. Jei tėtis po skyrybų pasitraukia ir mažai laiko praleidžia su sūnumi, tai sūnus dažnai lieka be gyvo vyro modelio. Tai gali lemti: abejonę savo vyriškumu, neaiškią vyro vaidmens sampratą, agresyvesnį elgesį kaip kompensaciją.

Emocijų raišką ar slopinimą. Daug tėvų ir motinų moko berniukus „būti stipriems“, „neverkti“. Kai tėtis pradeda gyventi atskirai, berniukas gali dar labiau užsidaryti, nes:, „Vyras nesiskundžia – vyras kenčia ir tyli.“

Berniukas turi poreikį matyti, kad tėtis myli jį, o ne tik moka alimentus. Todėl svarbu, kad tėtis leistų laiką su vaiku. Sūnui svarbu žinoti, kad tėtis jį pasirenka ne tik teisiškai, bet emociškai.

Nepriklausomai nuo to, kokie iki tėvų skyrybų buvo tėvo ir sūnaus santykiai yra labai svarbu, kad tėvas sukurti su sūnumi artimą ryšį po skyrybų.

Tėvo vaidmuo vaikams – reikšmė dukrai

Tėčio reikšmė dukrai taip pat yra labai didelė. Tėtis yra pirmas vyras, kuris rodo ir sako dukrai, kad ji yra svarbi. Dukrai tėtis yra pirmas vyras iš kurio ji išmoksta, ką reiškia būti priimtai, mylimai, svarbiai, palaikomai.

Jei tėtis atsiriboja po skyrybų – dukra gali jausti atstūmimą, o jos sąmonėje formuotis įsitikinimas, kad aš nesu svarbi vyrams. Tai nulems, kiek ji bus priklausoma ir kiek pasitikės/nepasitikės vyrais, kai pati ištekės.

Dukra gali jaustis nesaugi po tėvų skyrybų, jei tėtis su ja mažai laiko praleidžia. Formuojasi nesaugumas, nes tėvo nėra tada, kada jai reikia – Čia ir Dabar.

Mergaitės augdamos transformuojasi į moterį. Jei tėvo jos Sąmonėje nėra (ar jis mažai leidžia laiko su ja) ji gali jaustis atstumta, nereikalinga. Tai gali sukelti jai spaudimą būti gražia, patrauklia, atitikti grožio standartus.

Jei jai nepavyksta būti patrauklia tarp bendraamžių, ji gali jausti atstūmimo, nereikalingumo, menkavertiškumo jausmus. Visa tai didina jos Nepasitikėjimą supančiu pasauliu ir savimi. Gali formuotis neigiama nuostata į vyrus – nepatikimi. O tai nulems jos elgesį su būsimu vyru.

Tokiu atveju ji gali kontroliuoti vyrą, sieks įrodinėti savo teisybę, ginčysis. Gali ne įžeidinėti vyrą, kad jis ko nors nepaarė, ar padarė ne taip, kaip ji mano, kad reikėtų padaryti. Jei pridėsime dar Nusivylimą ir Nuoskaudas, kurios pagimto Pyktį, tai tokiuose santykiuose ši moteris gali pradėti „kandžiotis“ sakyti labai skaudinančius vyrą žodžius.

Jei vyras nenusileis, tai pora vidutiniškai po 12 santuokos metų (LR statistikos duomenis) išsiskirs ir vaikai liks gyventi su vienu iš tėvų. Gerai, jei vaikų laikas su tėvais bus 50:50.

Dažniausios psichologinės pasekmės vaikams, kurie auga be tėčių

Tėtis gali pasitraukti iš vaiko gyvenimo dėl savo mirties, skyrybų, pateikimo į kalėjimą, alkoholizmo. Tėvo vietą gali užimti: patėvis, seneliai, tetos, dėdės, globėjai. Vaikas gali pamatyti patrauklų žmogų: mokytoją, trenerį, sportininką…, kuris taps jo tėvo „pakaitalu“ ir modeliu, į kurį vaikas norės lygiuotis.

Priklausomai nuo aplinkybių, vaikas, augantis be vieno iš tėvų gali suformuoti Agresyvų elgesį (jie įsivyrauja Pyktis) arba Pasitraukiantį elgesį (jei įsivyrauja Baimė).

Tėvų skyrybų poveikis vaikams

Tėvų skyrybos formuoja vaikams, priklausomai nuo tėvų atsiliepimų apie vienas kitą, kitų faktorių:

Atstūmimo ir Nereikalingumo jausmus – vaikas jaučiasi tarsi atstumtas, nereikalingas
Nesaugumą Santykiuose – jis nesijaučia saugus santykiuose su bendraamžiais ar mama, kuri jį augina.
Gėdą – mano tėvai kažkokie prasti, jie išsiskyrė ir aš esu nepilnavertis
Kaltė – aš kaltas, kad tėvai susipyko, nes aš blogai elgiausi ir dėl to tėvai konfliktavo.
Menkavertiškumą – aš esu prastas, nepakankamas, kad tėvas mane paliko
Baimę – kas dabar bus, aš neišgyvensiu.
Pyktį – taip neteisingai. Aš jums paaiškinsiu , kaip reikia teisingai elgtis (pagal vaiko supratimą)
Nepasitikėjimą aplinkiniais (pačiais artimiausiais žmonėmis) ir savimi.

Tyrimais nustatyta, kad tėvų skyrybos paveikia vaikus ir jie (priklausomai nuo aplinkybių) daugiau-mažiau:

Tėvo nedalyvavimas šeimos gyvenime skatina vaiko savęs menkinimą;
Vaikai dažniau turi sveikatos sutrikimų, nei abu tėvus turintys vaikai;
Tėvo nedalyvavimas vaiko gyvenime dažnai lemia žemus mokymosi rezultatus;
Tokie vaikai dažniau nesugeba išlaikyti santykių su draugais;
Nepilnų šeimų vaikai dažniau, nei pilnų šeimų vaikai demonstruoja agresyvų elgesį prieš suaugusius bei silpnesnius, gadina ir naikina kitų žmonių turtą/daiktus.
Be tėvo augantys vaikai dažniau tampa fizinio ir psichologinio smurto aukomis.