Nuostatos bei įsitikinimai mums „praneša“, kokie gyvenimo epizodai ir įvykiai sukels skausmą, o kokie – malonumą. Ši informacija Jums bus naudinga, jei sumanysite pasinaudoti Psichologo konsultacija. Kai gyvenime kas nors atsitinka, smegenys užduoda du klausimus: ar tai reikš skausmą ar malonumą? Ką dabar turėčiau daryti, kad išvengčiau skausmo ir patirčiau malonumą? Atsakymus į šiuos du klausimus padiktuoja nuostatos bei įsitikinimai, o tas nuostatas ir įsitikinimus suformuoja mūsų apibendrinimai apie tai, kas gali sukelti skausmą ar malonumą. Šie apibendrinimai valdo visus mūsų veiksmus bei lemia gyvenimo kryptį ir jo kokybę.

Nuostatos ir elgesys

Kuo naudingi apibendrinimai?

Apibendrinimai yra labai naudingi, nes jie padeda atpažinti tipines situacijas. Pavyzdžiui, kaip Jūs atidarote duris? Pažiūrėkite į durų rankeną ir net jei tokios rankenos anksčiau niekada nematėte, vis tiek esate tikri, jog durys atsidarys, jei šią rankeną nuspausite žemyn arba pakelsite aukštyn?

Kodėl Jūs tuo esate įsitikinę? Nes tokia yra Jūsų apibendrinta gyvenimo patirtis. Ji sukelia jums tikrumo jausmą, kad yra būtent taip, o ne kitaip. Apibendrinimai gyvenimą daro paprastesnį ir leidžia mums veikti efektyviau.

Nuostatos ir elgesys

Deja, sudėtingesnėse gyvenimo srityse apibendrinimai gali pernelyg supaprastinti reiškinius ir kai kada suformuoti varžančias nuostatas. Tarkime, Jums praeityje kelis kartus nepavyko atlikti tam tikrų užduočių, ir Jūs, remdamiesi šiais atvejais, įtikėjote, jog to apskritai nesugebate. Tai yra tarsi savaime išsipildanti pranašystė. Jūs dažnai imate ir pasakote: „Kam dar bandyti, jei man vis tiek nepavyks?“

Tokių nuostatų trūkumas yra tas, kad jos neigiamai veikia mūsų sprendimus apie tai,  kas mes esame ir ką sugebame. Privalome prisiminti, jog dauguma mūsų nuostatų yra su praeitimi susiję apibendrinimai, kurie remiasi skausmingų ir malonių išgyvenimų interpretacijomis.

Problema yra trejopa:

  1. Dauguma mūsų nuostatų yra susiformavusios nesąmoningai;
  2. Mūsų nuostatos dažnai remiasi klaidingomis praeities įvykių interpretacijomis;
  3. Vos nuostata įsigali, mes pamirštame, kad tai tėra interpretacija. Į savo nuostatas mes pradedame žiūrėti kaip į tikrovę, kaip į gryną tiesą.

Nuostatos ir elgesys

Nuostatos ir įsitikinimai gali kurti ir gali naikinti. Žmonės gali savo gyvenimo patirtį interpretuoti taip, kad taptų silpnesni ar stipresni. Kai kurie žmonės sutelkia dėmesį į praeityje išgyventą skausmą ir sako: “Kadangi tai išgyvenau, žinau ką tai reiškia. Žinau, kad reikia padėti kitiems”.

Iš gyvenimo įvykių, net ir neigiamų, galime semtis stiprybės, tačiau kaip dažnai nesinaudojame šiuo gebėjimu ar jo net nepripažįstame! Jei nepatikėsite, kad visos iš pirmo žvilgsnio nepaaiškinamos tragedijos turi savą prasmę, vadinasi, liksite nepažinę didelės gyvenimo dalies.

Nuostatos ir elgesys: Įsitikinimų galia

Nuostatos netgi gali anuliuoti vaistų poveikį kūnui. Nors dauguma žmonių tiki, kad vaistai gydo, naujas psichoneuroimunologijos mokslas (jis tiria kūno ir proto ryšius) pradeda atskleisti tai, kas buvo nujaučiama šimtmečius: mūsų įsitikinimai apie ligą ir jos gydymą vaidina itin svarbų vaidmenį.

Kartais mes susikuriame nuostatas, kurios mus varžo arba suteikia stiprybės labai konkrečioje srityje, pavyzdžiui, kai vertiname savo gebėjimą dainuoti, taisyti automobilį ar skaičiuoti. Dažnai nuostatos grindžiamos tokio didelio masto apibendrinimais, kad aprėpia visus gyvenimo aspektus ir veikia juos arba teigiamai, arba neigiamai. Tokios nuostatos vadinamos globaliomis nuostatomis.

Nuostatos ir elgesys: Globalios nuostatos apie viską gyvenime

Globalios nuostatos – tai esminės nuostatos apie viską gyvenime: apie save, žmones, darbą, laiką, pinigus ir patį gyvenimą. Šie apibendrinimai paprastai prasideda šitaip: „Gyvenimas – tai …“, „Aš esu…“; „Žmonės yra…“ Kaip suprantate, tokios svarbios nuostatos daro poveikį kiekvienam gyvenimo aspektui. Gera žinia yra ta, kad vienas vienintelis Jūsų dabar turimos globalios nuostatos pokytis gali akimirksniu pakeisti visus Jūsų gyvenimo aspektus.

Įsidėmėkite: kartą išsiugdytos, nuostatos tampa įsakymais, kuriuos mes pasąmoningai duodame savo nervų sistemai. Tie įsakymai mūsų galimybes arba išplečia, ar jas sunaikina. Jei norime valdyti savo gyvenimą, privalome sąmoningai kontroliuoti nuostatas. O kad tai padarytume, pirmiausia turime suprasti, kas jos iš tikrųjų yra ir kaip jos formuojasi.

Nuostatos ir elgesys: Kas yra nuostatos (įsitikinimai)?

Kas iš tikrųjų yra nuostata? Mes dažnai kalbame apie dalykus, jų gerai nesuprasdami. Dauguma žmonių nuostatą laiko apčiuopiamu dalyku, nors iš tiesų tai tėra tikrumo pojūtis, nukreiptas į tą ar kitą išorės reiškinį.

Paprastas būdas suprasti, kas yra nuostatos – pažvelgti į pirminę jų „statybinę medžiagą“. Tai yra idėja. Mes galime mąstyti apie daugybę idėjų, tačiau tai nereiškia, jog jomis visomis tikime.

Pavyzdžiui idėja apie tai, kad esate seksualūs. Stabtelėkite ir pasakykite sau: „Aš esu seksualus“. Kas tai yra – idėja ar nuostata – parodo tikrumo jausmo mastas, būdingas Jūsų išsakytai frazei.

Nuostatos ir elgesys: Kaip mes idėją paverčiame nuostata?

Galbūt mano siūloma metafora Jums padės geriau suprasti šį procesą. Jei įsivaizduosite, kad idėja yra tarsi stalas be kojų, tada suprasite, kodėl idėja nėra toks tikras dalykas kaip nuostata. Šis stalas be kojų net negali stovėti. Antra vertus, nuostata „turi kojas“.

Jei tikrai tikite, jog esate seksualūs, tai kokiu būdu Jūs žinosite, kad esate seksualūs? Matyt, ši idėja remiasi tam tikrais atskaitos taškais – vienokiais ar kitokiais išgyvenimais, pagrindžiančiais tą idėją. Tai yra „kojos“, kurios stalą padaro tvirtą, o Jūsų nuostatą – tikrą.

Kokie esti tie išgyvenimai, kuriais šiuo atveju galima remtis? Galbūt vyrai ar moterys Jums sakė, jog esate seksualūs. Arba galbūt Jūs pažvelgiate į veidrodį, palyginate savo atvaizdą su asmenimis, kurie yra laikomi seksualiais, ir tariate: „Oho, aš juk atrodau kaip jie!“ O gal visai nepažįstami žmonės Jus kalbina gatvėje ir Jums mojuoja.

Visi tie potyriai nieko nereiškia tol, kol jų neapibendrinate kaip idėjos apie savo seksualią išvaizdą. Kai tai padarote, šios „kojos“ Jums leidžia įsitvirtinti nuostatai (įtikėti savo seksualumu). Jūsų idėja atrodo tikra ir dabar ji jau tapo nuostata.

Nuostatos ir elgesys: Kodėl vienos nuostatos kuria, kitos – griauna?

Mes visi galime rasti žmonių bei įvykių, palaikančių mūsų nuostatas, kad ir kokios jos būtų. Tie žmonės ir įvykiai yra atskaitos taškai (“kojos”), kuriais grindžiame savo įsitikinimus. Tačiau svarbiausias klausimas yra toks: ar kasdienėje veikloje konkreti nuostata mums suteikia daugiau galių, ar atvirkščiai – jas atima?

Dėl žmogaus polinkio iškreipti ir interpretuoti informaciją atskaitos taškai pasižymi begaline įvairove. Bėda ta, kad mes, nepaisydami atskaitos taškų kilmės, juos pradedame laikyti tikrais dalykais ir todėl jais daugiau neabejojame.

Nuostatos ir elgesys: Mokėjimas rasti atskaitos taškų

Smegenys neįžvelgia skirtumo tarp labai stipriai įsivaizduojamo dalyko ir tikro išgyvenimo. Esant didelei emocinei įtampai, mūsų nervų sistema kartais tam tikrą reiškinį išgyvena kaip tikrą, net jei jis dar neįvyko. Visi sėkmingi žmonės teigia buvę tikri iš anksto, kad jiems pavyks įgyvendinti savo tikslus. Jie mokėdavo rasti atskaitos taškų ten, kur, rodos, jokių atskaitos taškų net nebuvo.

Didžioji dauguma žmonių atvirkščiai – pernelyg dažnai išsiugdo juos varžančias nuostatas bei įsitikinimus apie tai, kas jie yra ir ką sugeba. Kadangi jiems praeityje nepasisekė, jie patiki, jog nesiseks ir ateityje. Būgštaudami, jog teks kentėti, jie tampa “realistais”. Dauguma žmonių, nuolat sakančių, kad “reikia būti realistais”, iš tiesų gyvena baimėje. Jie bijo, jog vėl teks nusivilti. Dėl šios baimės jie išsiugdo nuostatas, kurios juos verčia dvejoti ir elgtis atsargiai, todėl ir rezultatai būna prastesni, nei galėtų būti.

Nuostatos ir elgesys: Kaip elgiasi lyderiai?

Didieji lyderiai retai būna “realistais”. Jie sumanūs, jie kruopštūs, tačiau nėra “realistiški”, kaip tai paprastai suvokia kiti žmonės. Kas realistiška vienam žmogui, gali visiškai skirtis nuo to, kas yra realistiška kitam, nes skiriasi atskaitos taškai, kuriais jie grindžia savo vertinimus.

Štai Mohandas Gandis tikėjo, kad Indija gali iškovoti nepriklausomybę be smurto, nors iki tol šitaip niekas nedarė. Jis nebuvo realistas, tačiau įrodė esąs didis lyderis.

Priežastis, dėl kurios dauguma žmonių nesulaukia sėkmės, yra ta, kad jie turi pernelyg mažai ankstesnės sėkmės pavyzdžių (atskaitos taškų). Tačiau optimistai remiasi tokia nuostata: “Praeitis yra praeitis, o ateitis bus kitokia”.

Visi didieji lyderiai, visi žmonės, daug pasiekę kokioje nors gyvenimo srityje, sugeba patikėti savo sėkme net neturėdami jokių sėkmės garantijų. Jei išsiugdysite visiško tikrumo jausmą, kurį suteikia stiprios nuostatos, tada sugebėsite pasiekti bemaž viską, taip pat tai, kas kitiems žmonėms atrodo tikrai neįmanoma.

Nuostatos ir elgesys: „Išmoktas“ bejėgiškumas

Vienas didžiausių žmogaus gyvenimo iššūkių yra išmokti interpretuoti “pralaimėjimus”. Mūsų reakcija į juos ir jų priežasčių ieškojimo būdas lems mūsų likimą. Privalome prisiminti, kad tai, kaip mes elgiamės negandų ir sunkumų akivaizdoje, labiau nei kiti veiksniai sąlygos mūsų gyvenimo kokybę.

Kartais susikuriame tiek daug skausmo ir nesėkmės atskaitos taškų, kad įtikime, jog bet kokiu atveju esame pasmerkti nesėkmei. Kai kuriems žmonėms ima atrodyti, kad gyvenimas yra beprasmis, jie patys – bejėgiai ir nevisaverčiai, o jų pastangos – bevaisės.

Psichologijoje toks destruktyvus mąstymas vadinamas “išmoktu” bejėgiškumu. Kai žmonės kokioje nors srityje patiria tam tikrą skaičių pralaimėjimų, savo pastangas jie ima laikyti bergždžiomis ir išsiugdo pragaištingą išmokto bejėgiškumo būseną.

Skirtumas tarp nugalėtojų ir pralaimėtojų, tarp optimistų ir pesimistų yra jų nuostatos apie problemos plintamumą. Sėkmės lydimiems žmonėms niekada neatrodo, kad viena problema išplinta ir persmelkia visas jų gyvenimo sritis. Jų požiūris į problemą visada būna maždaug toks: “Tai tik mažytė problema, susijusi su mitybos įpročiais”.

Jie nesako: “Aš esu viena didelė problema. Kadangi nuolat persivalgau, žlugo visas mano gyvenimas.” Pesimistams patyrus finansinių problemų, jiems atrodo, jog žlunga visas jų gyvenimas: nebus kaip pasirūpinti vaikais, paliks žmona ir taip toliau. Jie netrukus pareiškia, kad “gyvenimas sprūsta iš rankų” ir jie jaučiasi visiškai bejėgiai.

Tokių jus varžančių ir menkinančių nuostatų puoselėjimas – tai tarsi nuolatinis mažų nuodų dozių vartojimas. Anksčiau ar vėliau jų kiekis tampa mirtinas. Žinoma, mirsite ne iš karto, o merdėsite emociškai.

Nuostatos ir elgesys: Kaip pakeisti nuostatas?

Visi asmeniniai laimėjimai prasideda nuostatų bei įsitikinimų keitimo. Kaip tai daroma?

Pats veiksmingiausias būdas – liepti savo smegenims su senąja nuostata susieti kuo daugiau skausmo.

Privalote visa savo esybe pajusti, kad ši nuostata Jus vertė kentėti ne tik praeityje, bet taip pat verčia kentėti ir dabartyje ir tikriausiai vers kentėti ateityje.

Kitas žingsnis – naują nuostatą susieti su malonumo pojūčiu. Tai yra svarbiausia permainų procedūra. Negalime pamiršti, kad viską, ką darome, darome arba stengdamiesi išvengti skausmo, arba trokšdami patirti malonumą.

Nauji potyriai sukelia permainą tik tokiu atveju, jeigu jie mus priverčia suabejoti senomis nuostatomis. Bet prisiminkite: kai mes patikime, tuo dalyku daugiau neabejojame. Tačiau kita vertus, jei į tam tikrą dalyką pradedate gilintis, galiausiai juo imate abejoti. Pažiūrėjus į aukštų JAV CŽV pareigūnų darbą ir jų gebėjimą keisti žmonių nuostatas galima tuo įsitikinti. Šie vyrukai sukuria tokią aplinką, kuri versdavo žmones abejoti “visiškai tikrais dalykais” – taip susiformuodavo nauji įsitikinimai.

Nuostatos ir elgesys: Trys nuostatų stiprumo laipsniai

Mūsų nuostatos yra skirtingo emocinio tikrumo ir stiprumo požiūriu, todėl svarbu žinoti, kokio stiprumo nuostatas turime išsiugdę.

Jas galima skirstyti į tris tipus:

  1. Nuomonė,
  2. Tikėjimas,
  3. Karštas įsitikinimas.

Nuomonė yra tai, kuo mes esame tarsi ir tikri, tačiau tas tikrumas tėra laikinas, nes jis gali lengvai pasikeisti. Mūsų antroje dalyje minėtas įsivaizduojamas stalas stovi ant klibančių, silpnų “kojų”, kurios remiasi į įspūdžių pagrindą.

Pavyzdžiui, daugelis žmonių, spręsdami iš balso, Džordžą Bušą vyresnįjį iš pradžių laikė “lepšiu”, tačiau pamatę, kad jis sugebėjo savo pusėn patraukti kitus pasaulio lyderius ir ryžtingai veikė po Sadamo Huseino invazijos į Kuveitą, jie visiškai pakeitė savo nuomonę. Tuomet Dž. Bušas vyresnysis tapo vienu populiariausių prezidentų naujausių laikų istorijoje.

Tačiau dabar, kai Jūs skaitote šias eilutes, nuomonė apie jį vėl gali būti pasikeitusi. Tokia yra nuomonių prigimtis: jos greitai kinta ir remiasi tik keliais atskaitos taškais, į kuriuos tuo metu žmogus sutelkia dėmesį.

Tikėjimas užgimsta tada, kai atsiranda kur kas didesnis skaičius specifinių atskaitos taškų, ypač susijusių su mums daug emocijų keliančiais dalykais. Šie atskaitos taškai suteikia visiško tikrumo jausmą. Kaip jau kalbėjome, atskaitos taškai gali turėti įvairų pavidalą: nuo asmeninių potyrių iki informacijos, gautos iš kitų šaltinių. Tai gali būti ir ryškiai įsivaizduojami dalykai.

Žmonės, kurių nuostatos išaugusios iki tikėjimo, dažnai atsisako priimti bet kokią naują informaciją, liečiančią jų tikėjimo objektą. Tačiau tokį tikėjimą lenkia dar stipresnis – karštas įsitikinimas. Jį lydi stiprios emocijos.

Karštai įsitikinę žmonės ne tik jaučiasi esantys tikri, bet ir pyksta, kai kas nors suabejoja jų nuostatomis. Jie nieko nenori girdėti apie jokius faktus (atskaitos taškus), kurie nesutampa su tais faktais, kuriais remiasi jie. Negali būti nė kalbos apie naujų duomenų svarstymą, ir toks užsispyrimas kartais virsta manija.

Pavyzdžiui, visais amžiais fanatikai buvo ir yra įsitikinę, kad jų požiūris į Dievą vienintelis teisingas. Gindami savo karštus įsitikinimus, jie gali net nužudyti, tarkim, sudeginti Jus ant laužo, kaip tai buvo daroma Viduramžiais.

Nuostatos ir elgesys: Maži žingsneliai pirmyn

Pat Railey yra sėkmingiausiai dirbęs treneris NBA istorijoje. Kai kas sako, kad jam sekėsi, nes jis turėjo nuostabius žaidėjus. Tai tiesa, žaidėjai iš tikrųjų buvo nuostabūs, tačiau žmonės dažnai turi visas sąlygas siekti sėkmės, bet jos niekaip nepasiekia.

1986-ųjų sezono pradžioje Pat Railey susidūrė su didžiuliu iššūkiu. Daugelis žaidėjų manė, jog praėjęs sezonas jiems buvo pats geriausias, nors ir teko nusileisti Bostono “Celtics” komandai.

Ieškodamas būdo, kuris komandą paskatintų siekti aukštesnio lygio, jis nusprendė naudoti “mažų žingsnelių” strategiją – įtikino kiekvieną žaidėją, kad jo žaidimo kokybės pagerinimas bent vienu procentu padarys lemiamą įtaką viso sezono rezultatams. Vienas procentas atrodo juokingai mažas dydis, tačiau kai pagalvoji apie dvylika žaidėjų, vienu procentu pagerinusių savo žaidimą penkiose srityse, tai jų bendros pastangos sukuria šešiasdešimt procentų efektyvesnę komandą. Dešimties iš jų tikriausiai visiškai pakaktų laimėti kitą čempionatą…

O tikroji tokios filosofijos vertė buvo ta, kad kiekvienas žaidėjas patikėjo, jog užduotis yra įvykdoma. Visi buvo tikri, kad gali vienu procentu pagerinti savo rezultatus tose penkiose pagrindinėse žaidimo srityse, ir šis tikrumas jiems leido atskleisti dar didesnį potencialą.

Rezultatas? Visi žaidėjai savo žaidimo kokybę pagerino penkiais procentais, kiti – net penkiasdešimčia procentų! Pasak Pat Railey, 1987-ųjų sezonas komandai buvęs pats lengviausias.

Nuostatos ir elgesys. Tad ką mes dabar žinome? Mums visiškai aišku, jog mumyse snaudžia jėga, kurią reikia pažadinti. Ta jėga pradeda veikti, kai mes išmokstame priimti sąmoningus sprendimus, lemiančius mūsų likimą.

Norite pasitiktini, ar Jūsų turimos nuostatos ir elgesys kenkia jūsų tarpusavio santykiams? Susisiekite su manimi.

Informaciją straipsniui Nuostatos ir elgesys parengė

Šeimos santykių ir skyrybų psichologas  Vilniuje ir internetu Mykolas Truncė

Nuostatos ir elgesys

Post navigation