Susipažinkite su mūsų tobulėjimo principais. Tai bus naudinga, jei nuspręsite atvykti į  Psichologo konsultacija arba tobulėti savarankiškai.

Mokymasis – tai nuolatinis organizmo elgsenos kitimas, susijęs su patirtimi, – glaudžiau negu visos kitos temos siejasi su pačia psichologijos esme. Tėvus, pedagogus, trenerius, dresuotojus drąsina tai, kad galima mokyti viso to,  ko įmanoma išmokti. Tai, kas buvo išmokta, galime pakeisti nauju mokymusi – šia prielaida grindžiami konsultavimas, psichoterapija ir reabilitacija. Kad ir kokie būtume nelaimingi, nemylimi, kad ir kaip nesisektų, – tai dar ne gyvenimo pabaiga. Iš visų gyvų būtybių mes, žmonės, mokydamiesi galime labiausiai keisti savo elgseną.

Mokymosi dėsniai ir būdai

Mokymasis per asociacijas.

Daugiau negu prieš du šimtus metų filosofai Johnas Locke’as ir Davidas Hume‘as pakartojo Aristotelio prieš du tūkstančius metų išsakytą mintį – mes mokomės susidarydami asociacijas. Mūsų protas susieja vienas po kito vykstančius įvykius: mes juos asocijuojame.

Jeigu vieną kartą užuodę ir pamatę šviežiai keptą duoną, o paskui jos užvalgę, numalšinome alkį, tai kitąkart, pamatę ir užuodę duoną, iš patirties tikėsimės jos užvalgę vėl numalšinti alkį.

Jeigu vieną kartą garsą susiejote su bauginančiais padariniais, tai kitąkart vien garsas gali sukelti baimę. Antai ketverių metų vaikas, pamatęs per televiziją, kaip buvo užpultas vienas iš veikėjų, sušuko: „Jei būčiau išgirdęs tą muziką, nebūčiau pasukęs už to kampo!”.

Mokymasis leidžia prisitaikyti prie aplinkos

Sudėtingesni gyvūnai gali išmokti sudėtingesnių asociacijų, ypač kai padariniai esti malonūs. Akvariume gyvenantys jūros liūtai vis riaumoja ir plekšnoja – taip elgiasi, norėdami išprašyti iš žmonių maisto. Dar tobulesni gyvūnai, pavyzdžiui, šimpanzės, gali išmokti kokių nors veiksmų vien stebėdamos, kaip kiti tai daro.

Mes, žmonės, galime mokytis visais šiais būdais, o kalba leidžia išmokti ir tokių dalykų, kurių nesame nei patyrę, nei stebėję. Visi šie mokymosi būdai leidžia mums prisitaikyti prie supančios aplinkos. Toliau trumpai aptarsime tris pagrindinius mokymosi būdus: klasikinį ir operantinį sąlygojimus bei mokymąsi stebint.

Pagrindiniai mokymosi dėsniai ir būdai

1. Klasikinis sąlygojimas.

Daugelis žmonių yra girdėję apie Ivaną Pavlovą. Jo eksperimentai yra tapę klasikiniais, o jo ištirtą reiškinį pagrįstai vadiname klasikiniu sąlygojimu. Prieš pat įdedant maisto šuniui į burną, kad jam imtų skirtis seilės, Pavlovas įjungdavo garsinį signalą. Kelis kartus suderinus garsą ir maistą, šuniui vien išgirdus garsą, dar laukiant mėsos, imdavo skirtis seilės. Tokiu būdu Pavlovas sukeldavo šuniui seilių išsiskyrimo reakciją, naudodamas kitus dirgiklius, pavyzdžiui, švilpuką, šviesą, kojos palietimą, netgi pieštą apskritimą, ilgainiui nebereikėdavo mėsos, užtekdavo garso.

Pavlovo darbai pagrindė Johno Watsono mintį, kad žmonių elgsena, nepaisant biologinių veiksnių įtakos, esanti sąlygotų atsakų visuma.

Eksperimentas su 11 mėnesių kūdikiu

Vieno žinomo, tačiau etiškai ginčytino, tyrimo metu Watsonas ir Rosalie Rayner parodė, kaip galima sąlygoti konkrečią baimę. Jų tiriamasis buvo vienuolikos mėnesių kūdikis vardu Albertas. Mažasis Albertas, kaip ir dauguma vaikų, bijojo stiprių garsų, bet visai nebijojo baltųjų žiurkių. Watsonas ir Rayner rodydavo vaikui baltą žiurkę, ir kai jis siekdavo ją paliesti, suduodavo plaktuku per metalinį strypą prie pat jo galvos. Septynis kartus tai pakartojus, Albertas, vos išvydęs žiurkę, apsipildavo ašaromis. Maža to, po penkių dienų šis sąlyginis vaiko atsakas buvo apibendrintas – Albertui baimę ėmė kelti triušis, šuo ir kailinis paltas, tačiau kitokių, į tai nepanašių daiktų, pavyzdžiui, žaislų, jis nebijojo.

2. Pastiprinimo principas – operantinis sąlygojimas

Pastiprinimo priemone gali būti materialus atlygis. Juo taip pat gali būti pagyrimas arba dėmesys. Be to, juo, kaip pastebėjo Davidas Premackas, gali būti mėgstama veikla. Jis pastebėjo, kad vaikai, kuriems labiau patinka žaisti negu valgyti saldainius, šių suvalgo daugiau, kai tai pastiprina galimybė pažaisti. Tie, kuriems geriau saldainiai, daugiau žaidžia, jei gauna saldainių. Premacko principą – kad bet kokią veiklą galima pastiprinti kita labiau patinkančia veikla taiko tėvai, kurie savo paaugliams, leisdami pavairuoti automobilį, paskatina atlikti jų namų darbus.

Dauguma žmonių mano, kad pastiprinti elgesį galima tik apdovanojimu, tačiau iš tikrųjų pastiprinimas esti dvejopas: teigiamas ir neigiamas. Ir vieno, ir kito pastiprinimo poveikis yra toks pat: jie sutvirtina elgesį. Tad kuo gi jie skiriasi?

Teigiamas pastiprinimas – kai reakcija sustiprinama pateikiant po jos teigiamus dirgiklius. Gyvūnams teigiamas pastiprinimas yra maistas, daugumai žmonių – dėmesys, pritarimas ir pinigai.

Neigiamas pastiprinimas – kai reakcija sustiprinama susilpninant arba visiškai pašalinant nemalonius dirgiklius. Skinnerio dėžėje gyvūnui negauti elektros smūgio į koją yra atlyginimas (neigiamas pastiprinimas). Kai kas nors liaujasi priekabiauti arba inkšti, taip pat yra neigiamas pastiprinimas.

Taigi įsivaizduokime, kad kiekvienąkart, kai vaikas supyksta, tėvai vardan ramybės nusileidžia. Vaiko pyktis sustiprinamas teigiamu pastiprinimu (tėvai nusileidžia). Tėvų elgesį gali sustiprinti neigiamas pastiprinimas (vaikas liaujasi tūžęs).

Arba įsivaizduokime susirūpinusį studentą, kuris, patinginiavęs ir prastai išlaikęs egzaminą, kitam egzaminui rengiasi daug rimčiau. Čia neigiamas pastiprinimas gali būti susilpnėjęs nerimas, o teigiamas – geresnis pažymys. Pastiprinimas, ar teikdamas ką nors teigiama, ar pašalindamas ką nors neigiama, visuomet elgesį sustiprina.

Mokymosi dėsniai ir būdai: Bausmė

Bausmės  poveikis yra priešingas pastiprinimui: ji yra padarinys, sumažinantis elgesio, po kurio ji eina, dažnumą. Neatidėliojamos, griežtos ir nusikaltimą atitinkančios bausmės gali sulaikyti nepageidaujamą elgesį. Jei bausmė yra greita ir tikra, pavyzdžiui, žiurkei palietus draudžiamą daiktą ar vaikui išbėgus į gatvę, greičiau išmokstama taip nebesielgti.

Vis dėlto bausmė turi trūkumų. Kad ir kokia stipri būtų bausmė, elgesys už kurį nubaudžiama, nepamirštamas, jis tik nuslopinamas. Tas laikinas poveikis gali pastiprinti bausmės vykdytojus. Tačiau jei bausmės galima išvengti, elgesys, už kurį baudžiama gali vėl pasikartoti kai aplinka saugi, kai bausmė negresia.

Vaikas, kuris baudžiamas išmoksta nesikeikti namie, gali keiktis kitur. Vairuotojas, turintis dvi nuobaudas už viršytą greitį, gali įsigyti radiolokatorių detektorių, ir kai radiolokatoriaus, nustatančio greitį, netoliese nėra, toliau sau važinėti dideliu greičiu.

3. Mokymasis stebint

Daug ką apie pagrindinius mokymosi procesus sužinojome iš besiseilėjančių šunų, bėgiojančių žiurkių ir lesančių balandžių. Tačiau vien tik sąlygojimo dėsniai ne viską paaiškina.

Aukštesniųjų gyvūnų, o ypač žmonių, mokymasis nebūtinai siejasi su tiesiogine patirtimi. Toks pat svarbus yra ir mokymasis stebint, kai mes stebime ir mėgdžiojame kitų elgesį. Konkretaus elgesio stebėjimas ir mėgdžiojimas dažnai yra vadinamas modeliavimu.

Stebėdami ir mėgdžiodami, išmokstame visų rūšių socialinės elgsenos. Maždaug 9 mėnesių kūdikis mėgdžioja naują žaidimą, o 14 mėnesių – mėgdžioja veiksmus, matomus TV ekrane. Jei norite, kad vaikai rūkytų, leiskite jiems dažniau matyti rūkančius tėvus ir vyresnius jaunuolius.

Jei norite paskatinti vaikus skaityti, skaitykite jiems ir sukurkite knygų bei jas skaitančių žmonių aplinką. Norėdami, jog jūsų vaikai būtų religingi, kartu su jais melskitės ir dalyvaukite kitokioje religinėje veikloje.

A.Bandura atlikti tyrimai atskleidė ir nemalonių dalykų: visuomenei nepriimtini pavyzdžiai  šeimoje, kaimynystėje arba televizoriaus ekrane gali turėti neigiamų padarinių. Tai padeda suprasti, kodėl grubių tėvų vaikai gali būti agresyvūs, kodėl dažnai vyrai, kurie muša savo žmonas, yra turėję tokius pat tėvus. Tai, kas išmokstama vaikystėje, nelengvai užmirštama suaugus, o kartais perduodama ir būsimosioms kartoms.

Gerai, kad prosocialūs (teigiami, naudingi) pavyzdžiai (modeliai) gali turėti prosocialią įtaką. Mandagiai, paslaugiai besielgiantys žmonės gali skatinti ir kitus panašiai elgtis. Ir Mahatma Gandhi, ir Martinas Liutheris Kingas rėmėsi pavyzdžio galia, paversdami neprievartinius veiksmus galinga socialinių pokyčių jėga.

Mokymosi dėsniai ir būdai
Obuolys nuo obels…

Europos krikščionys, kurie, rizikuodami savo gyvybe, gelbėjo nuo nacių žydus, ir ankstesnės kartos kovotojai už piliečių teises paprastai turėjo artimą ryšį bent su vienu iš tėvų, kuris buvo tvirtos moralės ir žmogiškumo pavyzdys. Ypač veiksmingi tie pavyzdžiai, kurių veiksmai ir žodžiai sutampa. Deja, kartais pavyzdžiai sako viena, o daroma kitaip.

Mokymosi dėsniai ir būdai: Nuo ko priklauso, ar seksime tam tikru pavyzdžiu?

Bandūra mano, kad iš dalies ar seksime tam tikru pavyzdžiu, priklauso nuo pastiprinimų ir bausmių, kuriuos gauna ir pavyzdys, ir jo mėgdžiotojas. Mes stebime ir mokomės. Stebėdami mes išmokstame numatyti elgesio padarinius situacijomis, panašiomis į stebimas. Pavyzdžiui, žiūrėdami TV programas, vaikai gali „išmokti”, kad fizinė prievarta yra veiksmingas būdas kitiems kontroliuoti, kad nevaržomas seksas yra malonus ir nesusijęs su nepageidaujamu nėštumu arba ligomis, kad vyrai turi būti tvirti, o moterys švelnios ir mielos.

Mes ypač linkę mėgdžioti tuos, kuriais žavimės, kuriuos gerbiame, tuos, kuriuos įsivaizduojame esant panašius į mus, bei tuos, kuriuos laikome sumaniais.

Jei norėtumėte pasitarti, ko galima ir reikia išmokti iš Gyvenimo pamokos – Skyrybų Susisiekite su manimi.

Informaciją straipsniui Mokymosi dėsniai ir būdai parengė

Šeimos santykių ir skyrybų psichologas  Vilniuje ir internetu Mykolas Truncė

Mokymosi dėsniai ir būdai

Post navigation